antradienis, spalio 27

Pasaulio kavos sostine tituluojama Viena šiaušiasi prieš „Starbucks“ invaziją


„Starbucks“ plėtra Austrijos sostinėje Vienoje yra kelis kartus lėtesnė nei buvo planuota. Tai pripažįsta patys didžiausio pasaulyje Jungtinių Amerikos Valstijų „greitos kavos“ tinklo atstovai. Jų veiklos planų Vienoje rezultatams koją pakišo ne tik rinkos konkurentai, bet ir vietos gyventojų lojalumas kelių šimtų metų tradicijas turintiems kaffeehaus‘ams, kurių Vienoje, įvairiais duomenimis, priskaičiuojama apie pustrečio tūkstančio.

Įnoringa rinka

Melange (juoda kava su pienu), schwarzer (juoda kava), eiskaffe (vaniliniai ledai, užlieti stipria juoda kava, su plakta grietinėle), fiaker (stipri juoda kava su romu), Johann Strauss (stipri juoda kava su plakta grietinėle ir abrikosų likeriu), kaisermelange (juoda kava su kiaušinio tryniu)... Tai – tik kelios tradicinėse Vienos kavinėse siūlomos klasikinės kavos rūšys iš kelių dešimčių, esančių meniu. Smokingą vilkintis padavėjas prie kavos būtinai patiekia stiklinę vandens ir primygtinai pasiūlo apfelstrudel (obuolių pyragas su rome mirkytomis razinomis), sachertorte (glaistytas šokoladinis tortas su abrikosų džemu) ar palatschinken (austriški blyneliai su vaisiais, uogiene arba kaštonais).

Kavos rūšių, siūlomų Vienos kavinėse, pavadinimai kruopščiai išvardinami ir aprašomi visuose solidesniuose turistiniuose giduose. Daugelyje po 2001 m. išleistų atmintinių turistams atsirado ir pastaba: jeigu susipainiosite tarp tradicinėse Austrijos sostinės kavinėse siūlomų kavos rūšių ir bijosite užsisakyti ne tai, ko norite, visada galite susirasti „Starbucks“ ir gauti ten gerai pažįstamą frapuccino ar macchiato.

JAV kavinių bei kavos parduotuvių tinklas „Starbucks“ jau septynerius metus yra užėmęs tam tikrą Vienos kavinių rinkos dalį, tačiau vietiniai Austrijos sostinės gyventojai vis dar laiko blogo skonio ženklu Vienoje užsukti kavos, patiekiamos žalio perdirbto popieriaus „Starbucks“ puodeliuose, papuoštuose visame pasaulyje atpažįstama emblema su undine dviguba uodega, o ne į kelis šimtus metų dažniausiai tos pačios šeimos tebevaldomą vietinį kaffehaus‘ą, kuriame kadaise grojo V.A.Mocartas, laikraštį skaitė S.Froidas arba šachmatais lošė J.Stalinas su L.Trockiu.

Nors Austrijoje 530 gyventojų tenka vieni kavos namai, o kavinių tradicija čia, kiek hiperbolizuotai sakoma, siekia laikus, kai buvo atrasta Amerika, rinka, kurioje vienas gyventojas per metus išgeria apie 1000 puodelių kavos ne namie ir ne darbovietėje, vadinas, 3-4 kartus per dieną eina į kavinę, JAV tinklui „Starbucks“ pasirodė labai patraukli.

2001 m. gruodžio mėnesį Vienoje buvo atidaryta pirma „Starbucks“ kavinė, iki 2008 m. – dar dvylika. Tačiau tokia „Starbucks“ tinklo ekspansija neatitiko pirminių kompanijos plėtros planų. Pagal juos, atidarius pirmą kavinę, per ateinančius 12-18 mėnesių Vienoje duris atverti turėjo10-15 vietų, kuriuose siūloma „Starbucks“ kava. Vadinas, pasaulinio kavos tinklo užmačios įsitvirtinti Austrijos sostinėje buvo įgyvendintos per septyneriais metais ilgesnį laikotarpį nei buvo numatyta.

Tad kuo ypatinga rinka, sugebėjusi išdidžiai nusimesti nuo peties „Starbucks“ leteną?

Tradicijos prieš inovacijas – kas ką?

Kava laikoma populiariausiu karštu gėrimu Austrijoje - „Julius Meinl kavos akademijos“ Vienoje duomenimis, vienas austras per metus suvartoja 8,1 kg kavos.

Austrija vadinama šalimi, įdiegusia kavinių lankymo kultūrą. Pasakojama, kad tradicija gerti kavą Austrijoje atsirado po karo su turkais. Lenkas Georgas Kolčickis, 1683 m. turkams užėmus Vieną, slapčia atvedė sąjungininkų karius, kad šie padėtų išvaduoti miestą. Už šį poelgį lenkas vėliau gavo Vienos miesto garbės piliečio vardą ir dovaną – 300 maišų kavos pupelių, rastų turkų stovykloje. Sakoma, iš tų pupelių ir buvo verdama kava pirmojoje Vienoje atidarytoje kavinėje, kurią įkūrė minėtas lenkas.

Nuo kavinių tradicijos Vienoje įsigalėjimo neatsiejamas dar vienas XVIII a. išradimas – periodinė spauda. Dažna kavinė laikraščius prenumeruodavo, tad skaitytojai burdavosi susipažinti su spauda prie kavos puodelio. Be to, kavinės buvo vienintelė vieta Austrijoje, kur buvo galima kritikuoti imperatorių, dalyvauti aštriose politinėse diskusijose ar gauti cenzūros netikrintų laikraščių.

Periodikos sklaidymas – itin svarbus ir šių dienų ritualas Vienos kavinukėse. Kai „Starbucks“ darbuotojai apmokomi padaryti double espresso per 20 sekundžių ir patiekti ją klientui per 10 sekundžių, vienoje seniausių Austrijos sostinės kavinių „Jelinek“ kabo lentelė su užrašu „Tie, kurie skuba, nebus aptarnaujami“. Čia būtų nesuprasta, jei klientas, neatsipalaidavęs antikvariniame krėsle ir neperskaitęs kavinėje pasiūlyto laikraščio, nervingai žvilgčiotų į laikrodį ir ragintų padavėją paskubėti. Toks klientas tikriausiai net būtų išprašytas.

Kai „Starbucks“ bando prisivilioti klientus bevielio interneto paslauga ir raginimu pasinerti į pokalbių šurmulį (kai kuriose „Starbucks“ kavinėse įrengti dideli apvalūs „diskusijų“ stalai, skatinant klientus komunikuoti tarpusavyje), vieniečiai žino, kad į juos tradicinėse kavinukėse būtų nepalankiai šnairuojama, jei jie, gerdami kavą, šnekėtų mobiliuoju telefonu. Kaffeehaus‘uose turi būti gerbiama kitų ramybė. Net šunys ir vaikai yra nepageidaujami kai kuriose XIX a. kavinėse.

Visgi ateiviai iš JAV ir vietos kavinės atidžiai stebi konkurentus ir net kai ko mokosi vieni iš kitų: „Starbucks“ kavinėse atsirado didžiulė laikraščių įvairiomis kalbomis pasiūla, o kai kurios tradicinės Vienos kavinės ėmė gaminti kavą išsinešti.

„Starbucks“ iš visų jėgų stengiasi pasinaudoti kavinių rinkos ypatumais Vienoje. Nors draudimas rūkyti viešose patalpose Austrijoje įsigaliojo tik nuo šių metų sausio 1 d., JAV kavinių tinklas jau pirmąją Vienoje atidarytą kavinę Karntnerstrasse gatvėje, žymiojo Operos teatro pašonėje, paskelbė nerūkymo zona. Vietinės rinkos specialistai iš pradžių tai vertino labai įtariai.

Tačiau „Starbucks“ laikėsi savo – jų teigimu, jei trijuose tūkstančiuose „Starbucks“ kavinių nerūkoma, vadinas, trys tūkstančiai pirmoje taip pat cigaretės neturi būti nei kvapo. Pirmoje Vienoje atidarytoje kavinėje buvo pakabintas užrašas „Nerūkymo zona garantuoja aromato apsaugą“, kuriuo tarsi siekta atkreipti klientų dėmesį į tai, jog labiau rūpinamasi ne jų sveikata, o kava. Šis kompanijos žingsnis laikomas kertine ir sėkminga „Starbucks“ rinkodaros strategija Austrijoje – pirmoji kavinė per du mėnesius sulaukė 100 tūkst. klientų.

Be to, kitaip nei tradicinėse Vienos kavinėse, kuriuose prie kavos padavėjai gali pasiūlyti abrikosų likerio arba kriaušių degtinės, „Starbucks“ meniu nėra jokių alkoholinių gėrimų.

Kritikų teigimu, „Starbucks“ plėtra Vienoje ir kituose Europos miestuose devalvuoja kavinių kultūrą. Tačiau Austrijos arbatos ir kavos asociacija džiaugiasi, kad „Starbucks“ plėtra padarė puikią reklamą vietinėms Vienos kavinukėms – spaudoje kaip niekad gausiai pasipylė tradicinių kaffeehaus‘ų aprašymai, pasakojimai apie Austrijos kavinių kultūrą ir istoriją. Teigiamų dalykų įžiūri ir vietos mažmenininkai – tie, kurių krautuvėlių kaimynystėje įsikūrė „Starbucks“ kavinė, konstatuoja, kad tai padeda pritraukti turistų.

Nepaisant to, kad Austrijos rinka nėra „Starbucks“ lyderė, kompanija neatsisako planų toliau plėsti „Starbucks“ kavinių tinklą tiek Vienos priemiesčiuose, tiek kituose Austrijos miestuose. „Starbucks“ rinkodaros Austrijoje ir Šveicarijoje vadybininkės Cristinos McDaniel teigimu, „Starbucks“ praturtino Vienos kavinių rinką: „Klientas turi turėti galimybę pasirinkti, kur eiti kavos – į tradicinę kavinę ar į „Starbucks“. Mes jam ir siūlome pasirinkimo galimybę“.

Žinoma, „Starbucks“ plėtros užmačios apima ne tik Austriją, bet apskritai visą Europą, kurioje kompanijos ekspansija prasidėjo dar 1998 m., kai buvo atidaryta kavinė Didžioje Britanijoje. JAV kavinių tinklas, kuriame kasdien aptarnaujama apie 16 mln. klientų, neslepia intencijų tapti tokiu globaliai žinomu prekės ženklu kaip „Coke“ ar „Disney“. Tačiau, kita vertus, „Starbucks“ siekia „rebrando“ – atsikratyti greito aptarnavimo restorano įvaizdžio ir pozicionuotis kaip kavos namai. Šiam tikslui įgyvendinti Europos rinka pasauliniam ženklui gali būti išties naudinga.

Markas Pendergrastas, knygos „Uncommon Grounds: The History of Coffee and How It Transformed Our World“ autorius, apibendrino, jog „Starbucks“ turi neginčijamai stiprų plėtros Europoje potencialą dėl patikrintos mažmeninės prekybos koncepcijos, kruopščiai atliekamų rinkos tyrimų, stabilių finansinių resursų, išsamaus plėtros plano ir profesionalios vadybininkų komandos. Tačiau visgi Europoje „Starbucks“ lemta susidurti su dažnu kompanijos tapatinimu su globalizacija, masine kultūra ir priešpastatymu prieš vietinių rinkų kavinių individualumą. M.Pendergrastas atkreipia dėmesį, kad ne tik Austrijos rinkos specifika kelia galvos skausmą „Starbucks“ vadybininkams. Panaši situacija numatoma Skandinavijoje, besididžiuojančioje sava kava ir aukščiausiu jos suvartojimo pasaulyje rodikliu, Prancūzijoje, jaučiančioje stiprius anti-amerikietiškus sentimentus ir puoselėjančiai vietinę kavinių kultūrą, galiausiai Italijoje, turinčioje apie pusantro tūkstančio espresso barų. Tad „Starbucks“, tiesiančiai rankas ir į šias rinkas, nepakaks akcentuoti to, kad jie naudoja tik 100 proc. Arabikos kavos pupeles (kai tuo tarpu Europoje labiau paplitusios Robusta pupeles ar jų mišiniai), o ieškoti ir kitų būdų, kaip įtikinti vietos gyventojus paragauti ir...pamėgti „Starbucks“ kavą.

„Starbucks“ undinė ir „Julius Meinl“ raudonkepuris berniukas – akistatoje su iššūkiais

Remiantis oficialiame „Starbucks Coffee Company“ tinklalapyje www.starbucks.com pateiktais duomenimis, šiuo metu 4 pasaulio šalyse veikia 17 000 „Starbucks“ kavinių. Tarptautinė tinklo plėtra prasidėjo 1996 m., kai buvo atidaryta „Starbucks“ kavinė Tokijuje. Kompanijos įkūrėjas Howardas Schultzas (tiesa, daugelis jį laiko ne „Starbucks“ įkūrėju, o labiau atradėju, mat 1971 m. trijų draugų Zevo Sietlo, Kordono Bowkerio bei Geraldo Baldwino Sietle pradėtą kavinių verslą H.Schultzas 1987 m. tik perpirko) džiaugiasi prekės ženklo žinomumu ir jo šiltu priėmimu tarptautinėse rinkose: „Visada stengiamės išlaikyti pagarbą kultūrai ir tradicijoms tos šalies, kurioje pradedame verslą. Taip užsitikriname vietinės rinkos dalyvių pasitikėjimą.“

Visgi panašu, kad Vienoje kompanijai pasitikėjimo nepavyko užsitikrinti ir skverbimasis į Austrijos rinką prisidėjo prie problemų karštinės, kuri pastaruoju metu krečia „Starbucks“.

2008 m. sausio mėnesį „šaltasis“ vietinių kavinių tradicijų puoselėtojų karas su „greitos kavos“ tinklo ateiviais iš JAV virto vandalizmo aktu - per naktį buvo iškultos visos Vienos „Starbucks“ vitrinos.

Tų pačių metų liepos 5 d. aštuonios Austrijos sostinės „Starbucks“ kavinės buvo apsuptos prieš pasaulinio kavinių tinklo giganto nesiskaitymą su savo darbuotojais protestuojančių asmenų. Jie ragino praeivius bent tą dieną negerti „Starbucks“ kavos ir taip solidarizuotis su kompanijos darbuotojais, kuriems neužtikrinamos optimalios socialinės garantijos, netoleruojamas jų įsitraukimas į darbuotojų teises ginančias organizacijas („Starbucks“ yra atleidusi kelis darbuotojus, aktyviai besireiškusius profesinės sąjungos veikloje). Protesto akciją, vykusią tą pačią dieną ir Londone, Maskvoje, Vroclave, Belfaste, Melburne, keliolikoje Vokietijos miestų, organizavo Tarptautinė darbuotojų organizacija (IWA-AIT) ir Pasaulinės pramonės darbuotojų organizacijos (IWW) Starbucks darbuotojų sąjunga, liepos 5 d. paskelbusi Pasauline veiksmų diena (Global Day of Action).

Be sunkumų, kuriuos sukėlė bandymai įsitvirtinti konkrečioje rinkoje, „Starbucks“ tinklui pastaruoju metu pakako ir kitų galvos skausmą keliančių problemų: kompaniją palietė Kinijos pieno miltelių krizė („Starbucks“ nenoromis turėjo pripažinti, kad turėjo pieno miltelių, kuriuose 2008 m. rudenį buvo aptikta sveikatai kenksmingo melamino, tiekėją Kinijoje), be to, „Starbucks“ įvaizdžiui, kurio vienas iš kertinių elementų yra deklaruojamas „draugiškumas gamtai, aplinkos apsaugai“, skaudų smūgį sudavė britų dienraščio „The Sun“ paviešintas tyrimas, kad „Starbucks“ iššvaisto daugiau nei 20 mln. litrų vandens kasdien. Paskaičiuota, kad vandens, kuris išbėga per tris minutes iš neužsukto krano „Starbucks“ kavinėje, pakaktų sausros kamuojamos Afrikos gyventojui išgyventi vieną dieną.

„Starbucks“ neliko nuošalyje ir nuo pasaulyje siaučiančios ekonominės krizės – užfiksuotas kompanijos pajamų augimo lėtėjimas, akcijų vertės kritimas. 2008 m. vasarą JAV kavinių tinklas paskelbė uždarantis 500 savo parduotuvių bei atleidžiantis 7 proc. (12 tūkst.) darbuotojų. Kompanijos finansiniams rodikliams įtakos turėjo ir išaugusios kuro ir pieno produktų kainos. Kita vertus, rinkoje padidėjo konkurencija – dalį klientų nusiviliojo kavines pradėję kurti greito maitinimo restoranų tinklai „McDonald‘s“ ir „Dunkin‘ Donuts“.

Visgi dera pažymėti, jog šešėliai yra užtemdę ne tik „Starbucks“ undinės veidą, bet ir Austrijos kavos rinkos lyderės „Julius Meinl Group“ berniuko su raudona turkiška kepuraite ir juodu spurgu profilį. Šis kompanijos, tos pačios šeimos penktos kartos Austrijoje valdomos jau beveik pusantro šimto metų, logo, austrų menininko Josefo Binderio sukurtas dar 1924 m., yra vienas atpažįstamiausių Austrijos prekės ženklų ir stebi Vienos gyventojus ir miesto svečius nuo dažno namo fasado, kavos pakuotės prekybos centre bei nuo beveik kiekvieno puodelio, kuriame Vienos kavinėse patiekiama kava.

Julius Meinl I pirmąją kavos parduotuvę Vienoj atidarė dar 1862 m. ir visiems laikams pakeitė austrų tradiciją kavos pupeles skrudinti ir malti namų virtuvėse. Dabar iš Pietų ir Centrinės Amerikos, Rytų Afrikos, Indijos, Papua ir Naujosios Gvinėjos ir kitų šalių perkamomis kavos pupelėmis, kurios skrudinamos ir malamos Vienoje bei Vicenza (Italija), taip pat arbata, šokoladu ir uogienėmis „Julius Meinl Group“, valdanti gurmanų parduotuvę Austrijos sostinėje „Julius Meinl am Graben“, internetinę parduotuvę „Meinl Internet Commerce“ (www.meinl.com) bei „Meinl Bank“, prekiauja 70 pasaulio šalių, įskaitant JAV ir Rusiją.

Pirmą kavinę Čikagoje „Julius Meinl Group“ atidarė praėjus beveik dvejiems metams po to, kai „Starbucks“ įkėlė koją į Vieną. Kavinėje stengtasi atkurti tradicinio Vienos kaffeehaus‘o atmosferą – išklotos medinės grindys, lentynėlėse ant sienų išdėlioti uogienių stiklainiai, kava patiekiama ne popieriniuose, o porcelianiniuose puodeliuose, siūlomi įvairių kraštų laikraščiai bei austriški kepiniai. Tai, kad kompanijos drąsa žengiant į naują rinką pasiteisino, įrodo faktas, jog neužilgo Šiaurės Amerikoje buvo atidaryta dar viena „Julius Meinl“ kavinė. Kavinių tinklų perpildytoje rinkoje austriško stiliaus kavinės skirtos, kaip juokaujama, ne tik austrų kilmės Kalifornijos gubernatoriui Arnoldui Schwarzeneggeriui, bet ir už Atlanto gyvenantiems austrams, vokiečiams, kitiems europiečiams, galiausiai – patiems amerikiečiams, siekiant juos supažindinti su kava, kvepiančia šimtmečiais.

Pačiai „Julius Meinl Group“ šiuo metu, deja, labiau kvepia teismais. 2009 m. balandžio mėnesį, po pusantrų metų trukusių tyrimų, buvo suimtas penktos kartos Julius Meinl dinastijos atstovas Julius Meinl V, „Meinl Bank“ pirmininkas, įtariant jį vykdžius slaptas akcijų operacijas ir apgavus investuotojus. Po dviejų parų areštinėje bankininkas už rekordinio dydžio - 100 mln. eurų – užstatą buvo paleistas be teisės išvykti iš Austrijos. Kaltinimams pasitvirtinus, Juliui Meinl V grėstų 10 metų kalėjimas ir, kas dar blogiau, nenuplaunama Julius Meinl reputacijos, kurtos dar nuo Habsburgų laikų, žymė.

Dvyliktas turtingiausias Austrijos žmogus multimilijonierius Julius Meinl V turi Didžiosios Britanijos pilietybę - 1959 m. jis gimė Anglijoje, mat jo senelis, vedęs žydę, turėjo palikti Austriją į šią įžengus naciams 1938 m. Mažmeninės prekybos kava ir maisto prekių parduotuvių tinklą (1930 m. Julius Meinl imperijai priklausė 1200 parduotuvių ir 65 gamyklos visoje Europoje) jis atkūrė po karo. Tačiau Julius Meinl V, mokęsis bankininkystės Šveicarijoje ir Niujorke, 2000 m. nusprendė parduoti mažmeninės prekybos kava ir maisto prekių parduotuvių tinklą, pasilikti sau tik prabangią parduotuvę Vienos centre ir kavos bei uogienių gamybą, ir šeimos biznio ašimi paversti „Meinl Bank“. Perėmęs smulkaus privataus banko valdymą 1983 m., Julius Meinl V jį pavertė klestinčiu investiciniu banku, vienu didžiausių Austrijoje, sėkmingai dirbusiu iki 2007 m. prasidėjusios globalinės recesijos.

Tad galbūt kol Julius Meinl kava dvelks skandalu, o tradiciniai Vienos „kaffeehaus‘ai“ neatsikratys „kavinių šovinizmo“ kitų rinkos dalyvių atžvilgiu, „Starbucks“ undinė turi galimybę sukelti nemažas amerikietiškos kavos bangas tiek Austrijoje, tiek visoje Europoje.

2009.09.

šeštadienis, spalio 24

Kalifornijos gubernatoriui – pakartotinė austrų duoklė


Šiais metais pristatytoje kontraversiškoje pseudo dokumentikos juostoje apie austrų homoseksualą „Bruno“ aktoriaus Sachos Barono Coheno įkūnytas personažas išsakė ambicijas „Tapti žymiausiu Austrijos sūnumi po Adolfo Hitlerio ar Arnoldo Schwarzeneggerio“. Visgi dabartinio Kalifornijos gubernatoriaus A.Schwarzeneggerio gimtinė apsižiūrėjo nepakankamai dėmesio skirianti vienam žinomiausių austrų ir atnaujino planus įkurti kine išgarsėjusio kultūristo muziejų siekiant ne tik atiduoti jam tam tikrą duoklę, bet ir išnaudoti šį faktą turizmo skatinimui.

Vasaros pabaigoje namą, kuriame gimė A.Schwarzeneggeris, Thal kaimelyje, esančiame netoli Austrijos žemės Štirijos sostinės Graco, už pusę milijono eurų (apie 1,7 mln. litų) įsigijo fondas „Arnie‘s Life GmbH“. Jis neslepia planų paversti dabartinio Kalifornijos gubernatoriaus, Austrijoje pradėjusio kultūristo karjerą, gimtąjį namą muziejumi ir taip deramai pagerbti žymiausią kaimelio pilietį.

Muziejaus atidarymas 201 kv.m ploto name su vaizdu į Plabutscho kalną, planuojamas 2010 m. liepos 30 d., per 63-iąjį A.Schwarzeneggerio gimtadienį. Kartu puoselėjamos viltys atidarymo iškilmėse sulaukti pačios įžymybės. Mat po motinos Aurelijos mirties 1998 m., A.Schwarzeneggeris, emigravęs į JAV dar 1968 m., tapo retas svečias gimtinėje. Paskutinįkart jis čia lankėsi šių metų kovo mėnesį. Šešias valandas tetrukusio vizito metu Kalifornijos gubernatorius atidarė kompiuterių parodą Grace bei su draugais sudorojo vietos restorane Vienos šnicelį.

Ankstesnis austrų mėginimas išgarsėti Štirijos ąžuolo pravardę turinčio A.Schwarzeneggerio muziejumi baigėsi nesėkme. 1997 m. Grace, kuriame kadaise dabartinis Kalifornijos gubernatorius lankė mokyklą, 50-ojo A.Schwarzeneggerio gimtadienio proga atidarytas muziejus su asmeninėmis Konano vaidmeniu kine išgarsėjusio kultūristo nuotraukomis bei pirmaisiais jo treniruokliais teveikė iki 2005 m. Muziejų prislėgė finansinės skolos ir vargino dažni įsilaužimai. Nors muziejaus įkūrėjai bandė prašyti paramos paties A.Schwarzeneggerio, tačiau liko neišgirsti.

Muziejus buvo Graco fitneso centro dalis, todėl lankytojai jame galėjo užsisakyti treniruotę bei gauti sveikatai naudingą kokteilį. Fitneso centras veikė prie pat Graco futbolo stadiono, tuo metu taip pat vadinto A.Schwarzeneggerio vardu. 1997 m. atidarytas 15 tūkst. žiūrovų talpinantis stadionas buvo pervadintas “UPC Arena” prieš ketverius metus, kai austrus papiktino Kalifornijos gubernatoriaus sprendimas nesuteikti malonės mirties bausme nuteistam kaliniui.

Stanley Tookie Williams, gatvės gaujos narys, apkaltintas keturiomis žmogžudystėmis, sulaukė daugelio žmonių užuojautos visame pasaulyje, kai kalėjime parašė kelias knygas prieš smurtą, gaujų kovas ir net penkis kartus buvo nominuotas Nobelio taikos prizui. Nepaisant to, mirties bausmė jam nebuvo atšaukta ir įvykdyta 2005 m.
Šis A.Schwarzeneggerio sprendimas sukėlė grupės austrų aktyvistų, kovojančių dėl mirties bausmės panaikinimo, pasipiktinimą ir šie pareikalavo miesto valdžios pakeisti stadiono pavadinimą. Kilus debatams, Graco miesto taryba gavo paties A.Schwarzeneggerio laišką, kuriame buvo pareikšta, jog miestui atimama teisė naudotis Kalifornijos gubernatoriaus vardu reklamuojant Gracą.

Paštu A.Schwarzeneggeris grąžino ir Garbės žiedą, kurį jam įteikė miesto valdžia, paskelbusi jį Graco garbės piliečiu. Nors miesto taryba tikisi, kad dar pasitaikys proga žiedą žymiausiam Graco piliečiui grąžinti, panašu, kad sprendimas antrą A.Schwarzeneggerio muziejų įkurti ne Grace, o Thal kaimelyje, atskleidžia, kad tarp miesto ir dabartinio Kalifornijos gubernatoriaus nusidriekęs šešėlis nesumažėjo.

2009.10.

penktadienis, spalio 23

Neregėta Lietuva – Vienos imperatoriškuose rūmuose



Po imperatoriškųjų Hofburgo rūmų Vienoje (Austrija) skliautais – žvilgsnis į Lietuvą iš paukščio skrydžio.

Vakar pavakare dar XIII a. pradėtų statyti rūmų komplekse, kuriame šeimininkavo galingiausia Austrijos-Vengrijos imperijos Habsburgų dinastija, atidaryta Mariaus Jovaišos fotografijų paroda „Neregėta Lietuva“.

„Unikali paroda, sukelianti ažiotažą užsienyje, unikaliuose rūmuose padeda ne tik svetimšaliams, bet ir patiems lietuviams iš naujo atrasti Lietuvą“, - sveikindamas susirinkusiuosius pažymėjo Lietuvos ambasadorius Austrijoje Giedrius Puodžiūnas.

Fotografijų autorius M.Jovaiša parodos atidarymo metu papasakojo apie albumo „Neregėta Lietuva“ idėją, jos įgyvendinimą, pademonstravo skaidres ir muzikinį filmą.

Į Vieną jis atskubėjo iš Paryžiaus, kuriame pristatė „Neregėtos Lietuvos“ fotografijų albumą prancūzų kalba. Fotografas prisipažino, jog šiuo metu jis serga „Neregėto Belizo“ (valstybės Centrinėje Amerikoje) ir „Neregėtos Italijos“ nuotraukų albumų idėjomis.

Vakar M.Jovaišos darbai buvo pristatyti Austrijos lietuvių bendruomenei. Antradienį su „Neregėtos Lietuvos“ fotografijomis Hofburgo rūmų sparne, kuriame šiuo metu yra įsikūręs Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) konferencijų centras bei oficiali Austrijos prezidento rezidencija, buvo supažindinti prie ESBO ir Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) akredituotų šalių diplomatai.

Renginys suorganizuotas Lietuvos vardo Tūkstantmečio proga.

2009.10.23

trečiadienis, spalio 21

Vieniečiai: kavos ir žaidimų!


Vos spėjus nurimti spalio 1-ąją Vienoje švęstos Pasaulinės Kavos Dienos renginiams, kurių metu miestiečius kavinių šeimininkai vaišino nemokama kava ir lepino dovanomis bei atrakcijomis, spalio 19 d. ant Austrijos sostinės kavinių nusileido Kriminalinės Nakties sutemos (vok.k. Die Kriminacht im Wiener Kaffeehaus).

Nuo 2005 m. vykstančio renginio metu daugiau nei pusšimtyje Vienos kavinių vietos bei užsienio autoriai skaitė kriminalines istorijas ir detektyvus, bendravo su kavą gurkšnojančiais lankytojais.

XX a. pr. senamiestyje įkurtoje „Cafe Korb“ realius kriminalus skaitė Vienos miesto policininkai. Naujausią savo scenarijų kriminaliniais motyvais scenaristas Max Gruber pristatė Vienos kanalizacijos požemiuose, kuriuose 1949 m. buvo nufilmuotos kelios scenos iš žymiausio filmo apie Vieną „Trečias žmogus“ (vok.k. Der Dritte Mann). Be rašytojų iš JAV, Švedijos, Vokietijos ir kt., Lenkų kultūros institute skaitytojus subūrė ir lenkų detektyvų rašytojas Marek Krajewski.

Visos Kriminalinėje Naktyje dalyvavusios kavinės sulaukė lankytojų anšlago ir net nesutalpino visų norinčių. Skaitymai šiemet pritraukė apie 15 tūkst. detektyvinės literatūros mėgėjų.

Viena, kurioje kavinių tradicija skaičiuojama šimtmečiais, dažnai vadinama Kavos sostine. Viso šiuo metu čia veikia daugiau nei pustrečio tūkstančio kavinių.

Kava – mėgstamiausias austrų karštas gėrimas. Vidutiniškai kasmet vienas Austrijos gyventojas suvartoja 8,2 kg kavos, t.y. kasdien išgeria apie 2,6 puodelius. Vienos kavinių savininkų asociacija palygina, jog daugiau teišgeriama vandens, net alaus skanavimo rodikliai šalyje yra mažesni.

2009.10.20

Austrijos žiniasklaida apie D.Kedį: „Lietuvos nacionalinis didvyris“

Lietuvoje tebetiriamos su pedofilija susijusios dvigubos žmogžudystės atgarsiai – ir Austrijos žiniasklaidoje.

Nuo teisėsaugos besislapstantis Drąsius Kedys, įtariamas Kauno apygardos teismo teisėjo Jono Furmanavičiaus bei Violetos Naruševičienės nužudymu, austrų žurnalistų vadinamas „pašiurpusiu tėvu“, kuris pakėlė ranką prieš „iškrypusią porelę“, nes sužinojo, kad ši seksualiai išnaudojo jo mažametę dukrą.

Austrijos žiniasklaida akcentuoja, kad tokį D.Kedžio poelgį sąlygojo policija, likusi kurčia jo maldavimams nubausti pedofilus. Pabrėžiama, jog po ilgo tyrimo byla buvo nutraukta dėl įrodymų trūkumo.

„Austrian Times“ pažymi, jog besislapstantis žudikas tapo herojumi Facebook ir Youtube tinklalapiuose, kuriuose paramą jam reiškia tūkstančiai užsiregistravusių fanų iš viso pasaulio. Be to, pateikiama vieno fano citata: „Tu esi mūsų herojus. Tai, ką padarei, yra ne kas kita, o teisingumas“.

Taip pat pranešama, kad Lietuvoje platinami puodeliai ir marškinėliai su D.Kedžio nuotrauka ir užrašu: „Drąsius: vienišas keršytojas“.

Austriškas naujienų portalas, talpinantis ir D.Kedžio nuotrauką, praneša, kad šiuo metu įtariamajam siūlomas saugus prieglobstis kaimyninėje Lenkijoje.

2009.10.19

antradienis, spalio 20

Why Brüno frightens Austria?


Since the beginning of July, when Viennese cinema theatres have hosted the first run of Brüno, no one could still frankly claim if not seeing the movie yet, then at least not noticing lemon yellow tight shorts dressed gay hero, allurely looking from the outdoors poster in every corner or every bus stop in the city. Whether Brüno impolitely showed his buttocks to Vienna in the poster, whether he seduced, whether he provocated to accept the rules of the game. His game. It’s a pity, but it seems that Austria already has proudly refused to do it.

One hour and a half full of controversial jokes, comical situations in true or performed reality, provocative dialogs and slightly pornographical scenes (namely because of them, for instance, teenage spectators of Great Britain were able to watch only edited version - two minutes shorter movie in English cinema theatres).

Brüno also ironizes celebrities’ vanity fair, fashion industry, masculinistic and homophobic society, makes rasistic, religious and political remarks and, what is the most painful for Austria, intentionally emphasizes hints on Hitler and Nazi Era. That’s the way Brüno behaves in the movie and that’s the way he teases Austria. Well, mostly Austria.

Who actually is Brüno? Portrayed by English comic Sacha Baron Cohen, he claims to be the most famous Austrian gay. This fictional character, also as Borat from Kazakhstan was, in the movie loses his job in TV fashion show, loses his boyfriend and aims to become the celebrity in America and “the most famous Austrian since Adolf Hitler or Arnold Schwarzenegger”.

After trying to start his unsuccessful, unfortunately, career in American TV, Brüno is ready to pay the price whatever needed for the publicity – adopting an afroamerican child, participating in talk show, heading for the Middle East with request to be kidnapped or deciding to become straight after all.

In Brüno Sacha Baron Cohen uses the same recipe as he had in his first worldwide successful comedy Borat: Cultural Learnings of America for Make Benefit Glorious Nation of Kazakhstan. That is his stunning ability to notice and to generalize the flaws of contemporary society, as if to force the society to stand up in front of the distorting mirror, and fascinating remaining naïve in every situation, especially not scripted in advance. This, what could be called as the background of his comedies, even allows the heroes of Sacha Baron Cohen compare with Charlin Chaplin’s The Little Trump, as some of film critics declare.

Firstly Sacha Baron Cohen has appeared as Brüno in 1998 during short sketches of the Paramount Comedy Chanel. Then the character became the guest of Da Ali G Show. Universal Studios decided to make a film Brüno after the great success of Ali G Indahouse (2002) and Borat (2006). All these three remarkable personages were created and performed by Sacha Baron Cohen. By the way, he also was one of the authors of all three screenplays and one of the directors and producers of a film Brüno.

However, one important question still remains open – why Brüno is Austrian gay? According to one guess, while creating the character of Brüno, Sacha Baron Cohen was influenced or even inspired by several years he had spent in Vienna in the very beginning of his career.

Quite many speculations arose considering the version that the character of Brüno has got its prototype – whether Austrian television ORF showman Alfons Haider, face of the Dancing Stars, whether fashion editor of Austrian daily Oesterreich Adi Weiss. Both seems to be open for this kind of interpretations, nevertheless they recognize only two possible similarities between them and Brüno – they are all Austrians and they are openly gays.

“It is so obvious Cohen picked a country like Austria – it would not be that interesting if his character was from Milan or Paris”, adds potential alter ego of Brüno Adi Weiss, taking part in a discussion why Brüno is exactly from Austria. And he is partially right.

Creating surroundings of gay “fashionpolizist” Sacha Baron Cohen needed a country with not only significant population of homosexuals (in that way Germany would have suited him better, “In Germany there are even more gays than in Austria”, as admits Brüno himself in the beginning of the film), but also the country which could be well identified by recent mass media coverage, contradictory past and which would be highly vulnerable and sensitive because of it. Austria was the exact country Sacha Baron Cohen needed.

“Austrian dream is to have a job, find a dungeon and raise a family there”, tells Brüno to spectators face and everybody remembers the drama in Josef Fritzl house.

„Kampf, mein is ze fashion bible written by Austria's black sheep Adolf Hitler”, explains he. Or later, looking at the photos of Hollywood celebrities he calls Brad Pitt as Bradalph Pittler and Mel Gibson as der Fuhrer.

Sacha Baron Cohen’s Brüno plays with stereotypes, juggle with clichés, attaches labels to the past of the country, unmasks the reality and caricatures society with no pricks of conscience. That’s because finding a weak spot, a wound, sifting it well with pepper and hoping that the joke will be roughly insulting serves for the comic as a really good strategy advertising his films. Especially when indignant countries, such as Kazakhstan was and now as Austria is, do not give no ear to his provocations. Free, suggestive and international publicity – that’s what he gets in that case.

“Austrians fail to see funny side of Brüno”, “Brüno goes too far“, “Austrian sense of humour challenged by Brüno“, “Austrian press is already on the defensive”, “Provocation of the highest level”, “Brüno could be a catastrophe for tourism in Austria”, “Film is a threat to the country’s world image and economy”… That’s just some of the headlines of Austrian dailies after premiere of Brüno.

Also Kazakhstan “still suffering enormous loss of identity” after the movie Borat, was often reminded, having worries that Austria would definitly face the same situation after Brüno. But none of the Austrian dailies reminded the fact that actually Kazakhstan owns Borat. The tourism to the country after the film increased 5 times, turnover of hotels - 300 percent, and Kazakhstan was chosen to be the country you must see in 2007. Not such a big harm, is it?

But in Austria even the future ambassador in Great Britain Emil Brix expressed his deep wish that people should protest against the movie because of its inappropriate and cheap remarks about Hitler and its intentions to link Austria with the Nazi era. He even suggested watching the movie Funny Games directed by Austrian director Michael Haneke instead of Brüno for better understanding of real Austria and real Austrian culture. A little bit not logical suggestion keeping in mind the fact that Brüno has nothing to do with Austrian culture and is pure Hollywood product.

What considers issues of the Nazi era and Hitler in the movie, it is worth remembering that not long ago Austria has demonstrated enviable restraint while witnessing the exhibition The Fuhrer’s Capital of Culture. Art and National Socialism in Linz and Upper Austria in Linz, European capital of culture 2009, and the exhibition the Porno Identity in Kunsthalle Wien, where the pornographical films about sexual relationships of Nazi-gays could be observed. “There is a new generation. Nobody is Nazis here”, thinks Alfons Haider and is convincingly right.

Openly negative reaction to Brüno really makes Austria the country which is the target of Sacha Baron Cohen’s satire - conservative, vulnerable because of its past, very sensitive because of the rasistic issues and having no sense of humour.

Also Austria appears to be quite an egocentric country. In the article above mentioned jokes related with Hitler or Nazi era were just the top of the iceberg in the movie. All the other untactful jokes about Catholicism (scenes with the black baby Jesus), Jews, Israel and Palestine (“Is there a difference between Hamas and Humus?” asks Brüno) and etc. makes the Austria not the only one object to be rudely scoffed of.

But neither Vatican nor Middle East countries considered it to be urgent matter to react to some Hollywood movie. The fact that Vatican has announced its position according Angels and Demons and even Harry Poter and the Half-Blood Prince shows that the Holly See comprehended the tactics of such comics as Sacha Baron Cohen and does not wish to participate in his games. So Brüno loses even to Harry Poter. But scores for Austria.

The worst thing is that Austria after having involved itself in the game of Brüno, extends the game. Now reaction of Austria serves as a very good hook for Sacha Baron Cohen to develop Brüno’s history and memories of his “native country” in various interviews and talk shows. And dictionary of Brüno which has appeared in the official site of the movie (www.thebrunomovie.com) with such references as “train to Auschwitz – where unfashionable people belong” or “Klub Apartheid – the coolest club in Vienna” illustrates the fact how well Sacha Baron Cohen perceived the weakest link of Austria and how well he can use it for the purposes of further advertising of the film.

Actually Austria itself missed the opportunity to stay calm and gave the ace directly to the hands of Brüno. Austria did not realize in time that it is not Austria the main personage in the movie and nor even Brüno, but the society of any country with its flaws and phobias.

Also it’s a pity that all the mass media attention after the premiere was paid mainly to the confrontation between Austria and Brüno, and not to the topic which is so important in the movie – homosexuality. Brüno could give a really good tribune for the homosexuals of various countries to raise one more time the question of their rights and equality, to call the society for the open discussion. Brüno parodies well the pressure which gays get, when they are forced by society to become real men, to undergo a special treatment, to use the doubtful service of gay convert and etc.

Issue of homosexual rights becomes even more important after the fact that Ukraine has banned at all showing Brüno in the cinema theatres of the country claiming that it can “damage the moral upbringing of citizens”.

But there is also good news for the end. Not all the Austrians are frightened by Brüno. The poll for the www.austriantimes.at “Are fears the Brüno movie could harm Austria’s image justified?” found that 576  of Austrians think that Austria’s image has already been damaged by more serious issues, half less pollsters are sure that Brüno is just lots of fun and people should relax about it, and only 6 suppose that the film could really tarnish the country’s reputation.

So welcome to Austria, Brüno!

2009.07.17

Vienoje - Raudonųjų Nosių maratonas


Bėgti užsidėjus didžiulę raudoną klouno nosį - tokio pagrindinio reikalavimo turėjo laikytis daugiau nei tūkstantis savaitgalį Vienoje vykusių bėgimo varžybų dalyvių.

Moto „Bėgu ir juokiuos“ paskelbusių labdaros maratono rengėjai – organizacija „Raudonosios Nosys. Klounai-gydytojai. Austrija“ (Rote Nasen Clowndoctors Austria) – taip siekė surinkti lėšų klounams-gydytojams, ligoninėse lankantiems sergančius vaikus.

Kiekvienas, norintis dalyvauti bėgimo varžybose, turėjo sumokėti 10 eurų (apie 35 Lt) dalyvio mokestį. Organizatoriai paskelbė, kad viso buvo surinkta daugiau nei 27 tūkst. EUR (apie 95 tūkst. Lt) lėšų. Be to, maratono rėmėjai buvo pasiryžę „apmokėti“ kiekvieną dalyvio nubėgtą kilometrą (tačiau ne daugiau nei 5 km) vienu euru (3,5 Lt).

Visgi organizacija „Raudonosios Nosys. Klounai-gydytojai. Austrija“ pabrėžė, kad sekmadienį, rugsėjo 6 d., Vienos karuselių parko alėjoje Prateryje, kuriame sukasi Austrijos sostinės simboliu tapęs apžvalgos ratas, vykusiose bėgimo varžybose svarbiausia buvo nepamiršti geros nuotaikos.

Raudonomis nosimis pasipuošę dalyviai trasą galėjo rinktis įveikti įvairiai – bėgte, pėsčiomis, su šiaurietiško ėjimo (Nordic Walking) lazdomis, riedučiais, paspirtukais ar net dviračiais. Kai kurie maratono dalyviai judėjo vedini šunimis, užsikėlę mažamečius vaikus ant pečių ar net stumdami prieš save vežimėlius su kūdikiais. Tarp Raudonųjų Nosių bėgimo varžybų dalyvių buvo ir keli neįgalieji, sėdintys vežimėliuose, ar judantys viena koja.

Stabtelėję atsipūsti bėgikai buvo vaišinami spurgomis ir gaiviaisiais gėrimais. Maratono dalyvius palaikė klounai. Jie vedė ir programą susirinkusioms šeimoms su vaikais.

„Raudonosios Nosys. Klounai-gydytojai“ yra artistinė organizacija, atliekanti socialinę misiją – lankyti pacientus ligoninėse, nešti jiems gyvenimo džiaugsmą ir skatinti šypsotis, nes juokas stiprina imuninę sistemą. Pagrindinė organizacijos auditorija – vaikai, gulintys pooperaciniame, kardiologijos, onkologijos skyriuje ar reabilitacijos centruose.

Klounai-gydytojai dirba glaudžiai bendradarbiaudami su ligoninių medicininiu personalu. Jų veiklos tyrimai atliekami remiant Pasaulio Sveikatos Organizacijai bei šalių sveikatos ministerijoms.

Prieš pradėdami veiklą klounai-gydytojai yra ne tik apmokomi klouno įgūdžių, bet ir tinkamo elgesio ligoninėse, psichologinio pasiruošimo.

Organizacija „Raudonosios Nosys. Klounai-gydytojai. Austrija“, įkurta 1994 m., buvo viena pirmųjų Europoje, pradėjusių profesionalią klounų veiklą ligoninėse. 2003 m. ji įkūrė Tarptautinę Raudonųjų Nosių. Klounų-gydytojų organizaciją (RNI), kuri jungia Centrinės Europos klounų-gydytojų bendrijas, rengia projektus užsienyje, skatina vaidybos, finansavimo, komunikacijos patirties mainus. Šiuo metu RNI organizacija vienija Austrijos, Vengrijos, Čekijos, Slovakijos, Vokietijos, Slovėnijos klounus-gydytojus, vykdo specialius projektus Čilėje, Izraelyje ir Palestinoje.

Monicos Culen, vienos iš RNI įkūrėjų, teigimu, organizacija ne tik vienija ir dalinai finansuoja Centrinės Europos klounų-gydytojų bendrijas, bet ir prižiūri, kad klounų programos atitiktų aukštus etikos ir vaidybos kokybės standartus.

Šiuo metu visoje Austrijoje pacientus lanko 53 klounai-gydytojai 35 ligoninėse. Per metus jie pralinksmina apie 70 tūkst. ligonių.

Startavęs Vienoje Raudonųjų Nosių maratonas rugsėjo ir spalio mėnesiais dar bus surengtas keliose dešimtyse kitų Austrijos miestų ir gyvenviečių.

2009.09.06

Viena atsuko nugarą M.Jacksonui

Šiandien, praėjus vos kelioms valandoms po to, kai Vienos miesto taryba nutarė neskirti žadėtos 600 tūkst. eurų (apie 2 mln. litų) paramos grandioziniam koncertui, skirtam Michaelui Jacksonui atminti, jo organizatoriai paskelbė atšaukiantys renginį Austrijos sostinėje ir perkeliantys jį į Londoną.

Miesto taryba sprendimą priėmė po ketvirtadienį įvykusios spaudos konferencijos, kurioje pagrindinis koncerto iniciatorius birželio mėnesį mirusios popžvaigždės brolis Jermaine‘as vis dar negalėjo patvirtinti garsenybių, dalyvausiančių renginyje.

Kaip anksčiau pranešė ir lrytas.lt, ambicingame koncerte „Duoklė Michaelui Jacksonui“, turėjusiame įvykti šių metų rugsėjo 26 d. prie Austrijos monarchų Habsburgų vasaros rezidencijos Schoenbrunno rūmų, buvo laukiama pasirodant Madonnos, U2, Whitney Houston, Lionel Richie, Usher, Steve Wonder ir kt. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad su minėtomis žvaigždėmis tai buvo nesuderinta, todėl didžioji dauguma jų neturėjo galimybės į savo darbotvarkę įtraukti pasirodymo Vienoje.

Dalyvavimą koncerte M.Jacksonui atminti patvirtino tik W.Houston.

Spaudos konferencijoje J.Jackson pažėrė vadinamųjų B lygio žvaigždžių, kurios koncerte Vienoje atliktų žymiausias M.Jacksono dainas, pavardžių sąrašą. Tai sukėlė 40 tūkst. fanų, jau įsigijusių nuo 60 (apie 200 litų) iki 500 eurų (apie 1700 litų) kainavusius bilietus, pasipiktinimą. Tačiau vienas iš koncerto rengėjų Georgas Kindelis pabrėžė, kad renginyje dalyvausiančių įžymybių vardais spekuliavo ne organizatoriai, o žiniasklaida.

Kritikos vietos žiniasklaidai negailėjo ir pats J.Jacksonas: „Austrijos žurnalistai kažkodėl buvo linkę neigiamai nušviesti renginį. Negaliu suprasti, kaip dainininkai, turintys po 10 Grammy statulėlių ir parduodantys milijonus įrašų visame pasaulyje, gali būti vadinami B lygio žvaigždėmis, nerodant jiems jokios pagarbos. Ką gi, jei jie nelaukiami Vienoje, Londonas tikrai džiaugsis jų sulaukęs“.

Koncertas Londone planuojamas 2010 m. birželio mėnesį, kai bus minimos M.Jacksono mirties metinės. Organizatoriai datą ir vietą patikslinti žada iki šių metų pabaigos.

Bilietus į koncertą Vienoje įsigijusiems žmonėms organizatoriai žada grąžinti pinigus, tačiau įspėja negalintys jų pakeisti į koncerto Londone bilietus, nes numatomos kitokios kainos.

„Paminėsime mano brolį mieste, kurį jis pats pasirinko savo sugrįžimo koncertui. Deja, mirtis Michaelui sutrukdė. Vietoj aštuonių pasiruošimo savaičių dabar turėsime aštuonis mėnesius, todėl Londono scenoje tikrai išvysite didžiausio ryškumo žvaigždes, kurios dėl užimtumo negalėjo pasirodyti Vienoje“, - oficialiame koncerto tinklalapyje paskelbė J.Jackson.

Nors jis padėkojo Vienos miesto tarybai už palaikymą bei planuotą paramą renginiui, tačiau akcentavo, kad atšaukus koncertą Viena neteko unikalios galimybės pasireklamuoti žymiausiuose pasaulio TV kanaluose ir dienraščiuose.

Žadėta Vienos miesto tarybos daugiau nei pusės milijono eurų parama renginiui turėjo daug priešininkų, teigusių, kad tokia suma – karališka. Miesto tarybos argumentas, kad pinigai atsipirktų, nes pasaulio dėmesys Vienai dėl joje organizuojamo koncerto padidintų turizmo srautus, buvo sukritikuotas, nes turistams Viena labiau asocijuojasi su Sacher tortu, o ne su pop karaliumi.
Austrijos sostinė Viena turėjo būti pirmąja valstybe, ketinusia paminėti M.Jacksoną. Be pasaulinio lygio popžvaigždžių scenoje prie Schoenbrunno turėjo pasirodyti ir aktorius Al Pacino, buvęs JAV valstybės sekretorius Collinas Powellas, o Larry Kingas planavo iš Vienos koncerto metu vesti tiesioginę pokalbių laidą.

2009.09.11

Duoklė M.Jacksonui

Austrijos sostinė Viena pasiryžusi būti pirmąja valstybe, ketinančia su kaupu atiduoti duoklę birželio mėnesį mirusio dainininko Michaelo Jacksono atminimui. Rugsėjo 26 d. čia rengiamas grandiozinis koncertas, taip ir pavadintas „Duoklė Jacksonui“, kuriame laukiama pasirodant ne tik garsiausių pop žvaigždžių, bet ir aktoriaus Al Pacino, buvusio JAV valstybės sekretoriaus Collino Powello, Larry Kingo ir kt.

* * * * *
„Tragedija, ištikusi mane po brolio mirties, nesibaigė ir niekada nesibaigs. Tačiau jo mirtis padėjo man suvokti savo misiją - dabar noriu visą savo gyvenimą skirti skleisdamas Michaelo neštą žinią. Juk jis ne tik darė gera kitiems, bet ir kitus mokė to paties. Aš noriu parodyti žmonėms, kad jam svarbiausia buvo ne muzika, o geresnis pasaulis. Tik tai supratęs gali suvokti, koks išties buvo Michaelas. Jis norėjo įtikinti žmones, kad pasaulis bus geresnis tik tada, kai bus siekiama, kad jis toks būtų. Tikiuosi, kad panašus koncertas vyks kasmet, kad Michaelas niekada nebūtų pamirštas“.

Taip koncerto idėją pristato pagrindinis jo iniciatorius M. Jacksono brolis Jermaine, su kuriuo jie vaikystėje koncertavo žymiajame Džeksonų penketuke (The Jackson 5) nuo 1964 m. iki 1975 m., kai Jermaine atsiskyrė nuo brolių ir pradėjo solinę karjerą.

Kartu su kompanija „World Awards Media“ organizuojamame trijų valandų renginyje 10 žymiausių pasaulio dainininkų, tarp kurių minima Madonna, U2, Whitney Houston, Lionel Richie, Usher ir kiti atliks15-20 M.Jacksono hitų.

Koncertas vyks prie Austrijos monarchų Habsburgų vasaros rezidencijos Schoenbrunno. Įspūdingi XVII a. rūmai, lankomiausias Vienos turistinis objektas, yra apsupti didžiulio parko, papuošto simetriškais gėlynais, skulptūromis, fontanais, jame įsikūręs ir vienas gražiausių Europoje zoologijos sodų.

Karūnos formos „svajonių sceną“ su mobiliomis sienomis, ant kurių bus rodomos skirtingos video projekcijos, planuojama pastatyti taip, kad Schoenbrunno rūmai taptų įsimintiniausiu jos elementu.

Scenos kairėje ir dešinėje bus įrengta 5 tūkst. sėdimų vietų VIP svečiams. Iš viso rengiamasi į koncertą parduoti 90 tūkst. bilietų. 85 tūkst. iš jų – į stovimas vietas, jie kainuoja po 60 EUR (apie 200 LT). Bilietų į sėdimas vietas kaina yra 200-500 EUR (apie 700-1700 LTL). Bilietais pradėta prekiauti šį ketvirtadienį.

Prie televizijos ekranų koncerto transliacijos metu tikimasi pritraukti milijardo žiūrovų auditoriją.

Po atsisveikinimo su M.Jacksonu ceremonijos Los Andžele tikėtasi, kad koncertas jam atminti bus surengtas Londone rugpjūčio 29 d, kai pop žvaigždei būtų sukakę 51-ieri metai. Tačiau Larry Kingo pokalbių laidoje Jermaine paaiškino, kad jis koncertui pasirinko Vieną, nes, pasak jo, Michaelas, kelis kartus koncertavęs Austrijoje, mėgo Vieną, yra lankęsis Schonbrunne ir buvo sužavėtas rūmais. „Schoenbrunnas – kaip Neverlandas, tik didesnis“, - su legendine brolio įkurta ranča imperatoriškuosius austrų rūmus palygino Jermaine.

Tačiau yra ir kita medalio pusė. Austrijos žiniasklaida praneša, kad nors jau pradėta prekyba bilietais, dar nėra patvirtintas nei vienos pop žvaigždės dalyvavimas rugsėjo 26 d. koncerte.

Be to, nors Jermaine Jackson dievagojasi, kad organizuodamas koncertą brolio atminimu rūpinasi visos Jacksonų šeimos vardu, Michaelo seserys Janet ir Latoya yra pareiškusios, kad Jermaine ignoruoja šeimą, nederina su ja veiksmų ir net nėra nei vieno jų pakvietęs į renginį Vienoje. Tad koncertas pop karaliui atminti gali dar labiau pagilinti plyšį Jacksonų klane.

2009.09.07

Skurdo mažinimo recepto ieško moterys-klounės


Ar skurstant prarandamas humoro jausmas? Ar skurstantys gali kurti gerą meną? Jeigu dauguma skurstančiųjų – moterys, kodėl mene dominuoja vyrai? Ar turtingesni labiau moka juoktis?
Tokius klausimus paskaitoje bei grupės diskusijoje „Moterys prieštaringame meno-humoro-skurdo kontekste“ kėlė moterys-klounės, susirinkusios į 2-ąjį Tarptautinį moterų-klounių festivalį (Internationales clownfrauenfestival), vykstantį lapkričio 28-gruodžio 6 d. Vienoje (Austrija).

Klounių pagalba skurstančioms moterims ir vaikams

Skurdas pasaulyje turi moters veidą: iš žmonių, turinčių pragyvenimui tik du dolerius per dieną, 70 proc. sudaro moterys. 99 proc. iš pusės milijono kasmet mirštančiųjų gimdymo metu, yra moterys iš skurdžių šalių. Tarp nemokančių rašyti ir skaityti net du trečdalius sudaro moterys.

„Natūralu, kad žinodamos tokią statistiką, kurią dar būtų galima tęsti ir tęsti, mes, moterys-klounės, užduodame sau klausimą: ką mes, o ne vyrų valdomos valstybės, vyriausybės, ministerijos, fondai, galime padaryti, kad sumažintume skurdą? Kaip galime padėti skurstančioms moterims neprarasti humoro jausmo? Juk humoras yra viltis. Jeigu gali iš kažko juoktis, vadinas, gali tai pakeisti“, - feministinį diskusijos aspektą pažymėjo moderatorė Michaela Moser, Austrijos ir Europos skurdo mažinimo tinklo tarybos narė, disertacinio darbo „Naujos moterų, skurdo ir socialinio integralumo perspektyvos“ Velso universitete autorė.

Jos teigimu, humoro jausmas turi didelės įtakos pirmiausia psichologiniam skurdo mažinimo problemos sprendimui. Dauguma skurstančių moterų jaučia gėdą ar kaltę, kad savu laiku negavo tinkamo išsilavinimo, nerado gerovę užtikrinančio darbo, ištekėjo „ne už to“ vyro. Klounės savo pasirodymuose arba skurdžiau gyvenančioms moterims organizuojamuose kursuose moko, kad žmonės nėra superherojai, tad nereikia bijoti parodyti savo silpnumo, išlaisvinti moteriškumo, keisti save, nes permainos pirmiausia turi įvykti viduje, tik po to išorėje.

„Štai, Austrija yra turtinga, klestinti šalis. Apie skurstančius joje tarsi stengiamasi daug nekalbėti. Tačiau Vienoje yra nemažai benamių žmonių. Į juos deramas dėmesys buvo atkreiptas tik tada, kai jie susibūrė ir ėmė leisti specialų benamiams skirtą laikraštį. Vadinasi, tik susivieniję tampa matomi“, - pavyzdį pateikė M.Moser, skatindama ir skurstančias moteris burtis, jungtis, kelti į viešumą problemas, su kuriomis susiduria.

Kad tai gali padėti daryti moterys-klounės, iliustruoja kitų šalių, ypač JAV ir Brazilijos pavyzdžiai. JAV klounės daug dėmesio skiria vaikams, kilusiems iš skurdžių šeimų, - dirba su jais, veda užsiėmimus, stengiasi motyvuoti mokytis, įgyti profesiją, bando užkirsti kelią jiems įsitraukti į gatvės gaujas.

„Kalbėdami apie ekonominį skurdą dažnai pamirštame intelektualinį skurdą. Brazilijoje pilna vaikų iš skurdžiau gyvenančių šeimų, kurie nei karto nėra įkėlę kojos į teatrą. Todėl moterys-klounės Brazilijoje ne tik organizuoja užsiėmimus moterims, bet ir rengia kultūrinius projektus vaikams ir jaunimui, skleidžia brazilų literatūrą, organizuoja diskusijas, skatina jaunuolius kalbėti ne tik apie televizijos muilo operas, bet ir apie meną, mokslą, kultūrą. Stimuliuodamos jaunimą intelektualiai moterys-klounės irgi prisideda prie skurdo mažinimo“, - įsitikinusi Geni Viegas, aktorė, psichologė, Brazilijos moterų-klonių asociacijos narė.

Diskusijos metu klounės aptarė ir kapitalistinę visuomenės santvarką, kaip skatinančią vartotojiškumą ir taip gilinančią atotrūkį tarp skurstančiųjų ir pasiturinčiųjų, bei progresyvinių mokesčių, kurie sumažintų tą atotrūkį, būtinybę.

Diskusijos dalyvės sutarė dėl vieno – moterys-klounės gali padėti kovoti su skurdu. Bent jau tuo, kad gali išmokyti pasijuokti iš problemos, o po to – ieškoti perspektyvos, kaip pasaulį padaryti geresnį.

Kas diskriminuoja klounes?

Geresnio pasaulio perspektyvas klounės iš Ispanijos, Argentinos, JAV, Brazilijos, Didžiosios Britanijos, Izraelio, Šveicarijos, Ukrainos, Vokietijos ir Austrijos pristatė savo spektakliuose 2-ojo Tarptautinio moterų-klounių festivalio rėmuose. Spektakliuose paliestos moters savirealizacijos, padėties visuomenėje, stereotipų dėl moters vaidmens bendruomenėje temos. Izraelio moterų-klounių trupė „Igrarama“ pristatė vaidinimą „Ginklai ir nosys“ (Guns and Noses) apie moteris kariuomenėje, šveicarė Gardi Hutter – monospektaklį „Jeanne d‘ArPpo“ apie moterį, svajojusią tapti tokia heroje kaip Žana d‘Ark, tačiau paskelbusia karą vieninteliam savo priešui – kasdienių skalbinių krūvai, austrė Verena Vondrak suvaidino nepaliaujamai su vėjo malūnais kovojančią Doną Kichotę (Donna Quichotte), amerikietė Hilary Chaplain – žydę, paviešinusią savo privatų gyvenimą („Jos dienos gyvenimas“/A Life in Her Day).

Klounių teigimu, feministinės temos jų spektakliuose nagrinėjamos sąmoningai. „Moterų komediančių yra daug mažiau nei vyrų. Galbūt moterys dar nemoka iš savęs pasijuokti? Pagrindinis moterų-klounių tikslas yra parodyti moters poziciją, atskleisti jos požiūrį, kovoti su vyraujančiu maskulinizmu. Net mene dominuoja vyrai. Ne paslaptis, kad klounai diskriminuoja moteris-klounes, nelaiko jų lygiavertėmis partnerėmis. Pavyzdžiui, Brazilijoje moterys-klounės nėra kviečiamos dalyvauti jokiuose reikšmingesniuose kultūros renginiuose. Lyčių klausimus mene būtinai iškelsime šių metų gruodžio mėnesį vyksiančiame pirmajame Brazilijos moterų-klounių susitikime“, - tvirtina G.Viegas.

Be to, moterų-klounių tikinimu, būti klounu yra sunkiau, nei būti aktoriumi. Klounas dažniausiai yra siejamas tik su vaikų auditorija, todėl moterys-klounės turi visąlaik įrodinėti, kad jų vaidinimai yra skiriami įvairaus amžiau žiūrovams. Stereotipinis klouno veiklos interpretavimas kartais užkerta kelią ir paramai iš įvairių fondų, programų. Todėl moterys-klounės turi kovoti ne tik su vyrų-klounų diskriminacija, bet ir pastoviai šviesti visuomenę apie moterų-klonių veiklą. Štai kodėl kas dvejus metus rengiami tarptautiniai moterų-klounių festivaliai yra ne tik puiki proga pristatyti savo vaidinimus, susipažinti su kolegių pasiekimais, bet ir pasidalinti patirtimi, kaip stiprinti moterų-klounių pozicijas.

Tarptautinį moterų-klounių festivalį Vienoje kartu organizuoja teatrai „Kosmos“ ir „Super.nova“.

Moterims menininkėms – buvęs porno kino teatras

Vienos teatras „Kosmos“, atidarytas 2000 m., skirtas išskirtinai moterų spektakliams, renginiams. Jau nuo 1997 m. Austrijos moterų menininkių asociacija, siekdama sustiprinti feminizmo įtaką visuomenėje, reikalavo įkurti moterų meno centrą. Asociaciją, kurios šūkis buvo „Moterims reikia erdvės“, palaikė didžioji visuomenės dalis. Po dvejų metų derybų Austrijos Vyriausybė pažadėjo moterų menininkių reikmėms skirti Vienos centre įsikūrusį buvusį porno kino teatrą „Rondell“, tačiau savo pažado neištęsėjo. Moterims menininkėms ėmus organizuoti protesto akcijas, buvo surastas kitas variantas – buvęs kino teatras „Kosmos“.

Į šį unikalų teatrą mielai kviečiami ir vyrai, skatinant juos artimiau susipažinti su feminizmo idėjomis, tačiau bilietai jiems atsieina brangiau. Remiantis statistika, kad moterų atlyginimai yra trečdaliu mažesni nei vyrų, moterims taikoma 30 proc. nuolaida bilietams į „Kosmos“ teatrą.

Teatras „Super.Nova“, įkurtas 2001 m., taip pat didžiausią dėmesį skiria spektakliams, nagrinėjantiems lyčių klausimus.

Tarptautinis moterų-klounių festivalis vyksta ir Andoroje. Moterų-klounių kursai organizuojami Londone, Niujorke, Sidnėjuje, Paryžiuje, Vienoje, kituose miestuose. Melburne nuo 1991 m. veikia Moterų cirkas. Moterų-klounių kursus organizuoja ir organizacija „Klounai be sienų“, siekianti juoku ir humoru pagerinti vaikų ir bendruomenių gyvenimo sąlygas krizės apimtose šalyse.

Vienintelės profesionalios cirko organizacijos Lietuvoje „Baltijos cirkas“ duomenimis, Lietuvos profesionalaus cirko istorijoje moterų-klounių nėra buvę. Per 15 „Baltijos cirko“ veiklos metų cirko kvietimu programose pasirodydavo tik moterys-klounės iš užsienio šalių. Šiuo metu įvairiuose šou su projektu „Mylimas klounas“ dalyvauja dvi cirko artistės Vita Rusnak ir Laima Bereišytė.

2008.12.07