antradienis, spalio 20

Skurdo mažinimo recepto ieško moterys-klounės


Ar skurstant prarandamas humoro jausmas? Ar skurstantys gali kurti gerą meną? Jeigu dauguma skurstančiųjų – moterys, kodėl mene dominuoja vyrai? Ar turtingesni labiau moka juoktis?
Tokius klausimus paskaitoje bei grupės diskusijoje „Moterys prieštaringame meno-humoro-skurdo kontekste“ kėlė moterys-klounės, susirinkusios į 2-ąjį Tarptautinį moterų-klounių festivalį (Internationales clownfrauenfestival), vykstantį lapkričio 28-gruodžio 6 d. Vienoje (Austrija).

Klounių pagalba skurstančioms moterims ir vaikams

Skurdas pasaulyje turi moters veidą: iš žmonių, turinčių pragyvenimui tik du dolerius per dieną, 70 proc. sudaro moterys. 99 proc. iš pusės milijono kasmet mirštančiųjų gimdymo metu, yra moterys iš skurdžių šalių. Tarp nemokančių rašyti ir skaityti net du trečdalius sudaro moterys.

„Natūralu, kad žinodamos tokią statistiką, kurią dar būtų galima tęsti ir tęsti, mes, moterys-klounės, užduodame sau klausimą: ką mes, o ne vyrų valdomos valstybės, vyriausybės, ministerijos, fondai, galime padaryti, kad sumažintume skurdą? Kaip galime padėti skurstančioms moterims neprarasti humoro jausmo? Juk humoras yra viltis. Jeigu gali iš kažko juoktis, vadinas, gali tai pakeisti“, - feministinį diskusijos aspektą pažymėjo moderatorė Michaela Moser, Austrijos ir Europos skurdo mažinimo tinklo tarybos narė, disertacinio darbo „Naujos moterų, skurdo ir socialinio integralumo perspektyvos“ Velso universitete autorė.

Jos teigimu, humoro jausmas turi didelės įtakos pirmiausia psichologiniam skurdo mažinimo problemos sprendimui. Dauguma skurstančių moterų jaučia gėdą ar kaltę, kad savu laiku negavo tinkamo išsilavinimo, nerado gerovę užtikrinančio darbo, ištekėjo „ne už to“ vyro. Klounės savo pasirodymuose arba skurdžiau gyvenančioms moterims organizuojamuose kursuose moko, kad žmonės nėra superherojai, tad nereikia bijoti parodyti savo silpnumo, išlaisvinti moteriškumo, keisti save, nes permainos pirmiausia turi įvykti viduje, tik po to išorėje.

„Štai, Austrija yra turtinga, klestinti šalis. Apie skurstančius joje tarsi stengiamasi daug nekalbėti. Tačiau Vienoje yra nemažai benamių žmonių. Į juos deramas dėmesys buvo atkreiptas tik tada, kai jie susibūrė ir ėmė leisti specialų benamiams skirtą laikraštį. Vadinasi, tik susivieniję tampa matomi“, - pavyzdį pateikė M.Moser, skatindama ir skurstančias moteris burtis, jungtis, kelti į viešumą problemas, su kuriomis susiduria.

Kad tai gali padėti daryti moterys-klounės, iliustruoja kitų šalių, ypač JAV ir Brazilijos pavyzdžiai. JAV klounės daug dėmesio skiria vaikams, kilusiems iš skurdžių šeimų, - dirba su jais, veda užsiėmimus, stengiasi motyvuoti mokytis, įgyti profesiją, bando užkirsti kelią jiems įsitraukti į gatvės gaujas.

„Kalbėdami apie ekonominį skurdą dažnai pamirštame intelektualinį skurdą. Brazilijoje pilna vaikų iš skurdžiau gyvenančių šeimų, kurie nei karto nėra įkėlę kojos į teatrą. Todėl moterys-klounės Brazilijoje ne tik organizuoja užsiėmimus moterims, bet ir rengia kultūrinius projektus vaikams ir jaunimui, skleidžia brazilų literatūrą, organizuoja diskusijas, skatina jaunuolius kalbėti ne tik apie televizijos muilo operas, bet ir apie meną, mokslą, kultūrą. Stimuliuodamos jaunimą intelektualiai moterys-klounės irgi prisideda prie skurdo mažinimo“, - įsitikinusi Geni Viegas, aktorė, psichologė, Brazilijos moterų-klonių asociacijos narė.

Diskusijos metu klounės aptarė ir kapitalistinę visuomenės santvarką, kaip skatinančią vartotojiškumą ir taip gilinančią atotrūkį tarp skurstančiųjų ir pasiturinčiųjų, bei progresyvinių mokesčių, kurie sumažintų tą atotrūkį, būtinybę.

Diskusijos dalyvės sutarė dėl vieno – moterys-klounės gali padėti kovoti su skurdu. Bent jau tuo, kad gali išmokyti pasijuokti iš problemos, o po to – ieškoti perspektyvos, kaip pasaulį padaryti geresnį.

Kas diskriminuoja klounes?

Geresnio pasaulio perspektyvas klounės iš Ispanijos, Argentinos, JAV, Brazilijos, Didžiosios Britanijos, Izraelio, Šveicarijos, Ukrainos, Vokietijos ir Austrijos pristatė savo spektakliuose 2-ojo Tarptautinio moterų-klounių festivalio rėmuose. Spektakliuose paliestos moters savirealizacijos, padėties visuomenėje, stereotipų dėl moters vaidmens bendruomenėje temos. Izraelio moterų-klounių trupė „Igrarama“ pristatė vaidinimą „Ginklai ir nosys“ (Guns and Noses) apie moteris kariuomenėje, šveicarė Gardi Hutter – monospektaklį „Jeanne d‘ArPpo“ apie moterį, svajojusią tapti tokia heroje kaip Žana d‘Ark, tačiau paskelbusia karą vieninteliam savo priešui – kasdienių skalbinių krūvai, austrė Verena Vondrak suvaidino nepaliaujamai su vėjo malūnais kovojančią Doną Kichotę (Donna Quichotte), amerikietė Hilary Chaplain – žydę, paviešinusią savo privatų gyvenimą („Jos dienos gyvenimas“/A Life in Her Day).

Klounių teigimu, feministinės temos jų spektakliuose nagrinėjamos sąmoningai. „Moterų komediančių yra daug mažiau nei vyrų. Galbūt moterys dar nemoka iš savęs pasijuokti? Pagrindinis moterų-klounių tikslas yra parodyti moters poziciją, atskleisti jos požiūrį, kovoti su vyraujančiu maskulinizmu. Net mene dominuoja vyrai. Ne paslaptis, kad klounai diskriminuoja moteris-klounes, nelaiko jų lygiavertėmis partnerėmis. Pavyzdžiui, Brazilijoje moterys-klounės nėra kviečiamos dalyvauti jokiuose reikšmingesniuose kultūros renginiuose. Lyčių klausimus mene būtinai iškelsime šių metų gruodžio mėnesį vyksiančiame pirmajame Brazilijos moterų-klounių susitikime“, - tvirtina G.Viegas.

Be to, moterų-klounių tikinimu, būti klounu yra sunkiau, nei būti aktoriumi. Klounas dažniausiai yra siejamas tik su vaikų auditorija, todėl moterys-klounės turi visąlaik įrodinėti, kad jų vaidinimai yra skiriami įvairaus amžiau žiūrovams. Stereotipinis klouno veiklos interpretavimas kartais užkerta kelią ir paramai iš įvairių fondų, programų. Todėl moterys-klounės turi kovoti ne tik su vyrų-klounų diskriminacija, bet ir pastoviai šviesti visuomenę apie moterų-klonių veiklą. Štai kodėl kas dvejus metus rengiami tarptautiniai moterų-klounių festivaliai yra ne tik puiki proga pristatyti savo vaidinimus, susipažinti su kolegių pasiekimais, bet ir pasidalinti patirtimi, kaip stiprinti moterų-klounių pozicijas.

Tarptautinį moterų-klounių festivalį Vienoje kartu organizuoja teatrai „Kosmos“ ir „Super.nova“.

Moterims menininkėms – buvęs porno kino teatras

Vienos teatras „Kosmos“, atidarytas 2000 m., skirtas išskirtinai moterų spektakliams, renginiams. Jau nuo 1997 m. Austrijos moterų menininkių asociacija, siekdama sustiprinti feminizmo įtaką visuomenėje, reikalavo įkurti moterų meno centrą. Asociaciją, kurios šūkis buvo „Moterims reikia erdvės“, palaikė didžioji visuomenės dalis. Po dvejų metų derybų Austrijos Vyriausybė pažadėjo moterų menininkių reikmėms skirti Vienos centre įsikūrusį buvusį porno kino teatrą „Rondell“, tačiau savo pažado neištęsėjo. Moterims menininkėms ėmus organizuoti protesto akcijas, buvo surastas kitas variantas – buvęs kino teatras „Kosmos“.

Į šį unikalų teatrą mielai kviečiami ir vyrai, skatinant juos artimiau susipažinti su feminizmo idėjomis, tačiau bilietai jiems atsieina brangiau. Remiantis statistika, kad moterų atlyginimai yra trečdaliu mažesni nei vyrų, moterims taikoma 30 proc. nuolaida bilietams į „Kosmos“ teatrą.

Teatras „Super.Nova“, įkurtas 2001 m., taip pat didžiausią dėmesį skiria spektakliams, nagrinėjantiems lyčių klausimus.

Tarptautinis moterų-klounių festivalis vyksta ir Andoroje. Moterų-klounių kursai organizuojami Londone, Niujorke, Sidnėjuje, Paryžiuje, Vienoje, kituose miestuose. Melburne nuo 1991 m. veikia Moterų cirkas. Moterų-klounių kursus organizuoja ir organizacija „Klounai be sienų“, siekianti juoku ir humoru pagerinti vaikų ir bendruomenių gyvenimo sąlygas krizės apimtose šalyse.

Vienintelės profesionalios cirko organizacijos Lietuvoje „Baltijos cirkas“ duomenimis, Lietuvos profesionalaus cirko istorijoje moterų-klounių nėra buvę. Per 15 „Baltijos cirko“ veiklos metų cirko kvietimu programose pasirodydavo tik moterys-klounės iš užsienio šalių. Šiuo metu įvairiuose šou su projektu „Mylimas klounas“ dalyvauja dvi cirko artistės Vita Rusnak ir Laima Bereišytė.

2008.12.07

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą