pirmadienis, lapkričio 30

Austrai neišnarplioja V.Pociūno žūtį primenančios tragedijos


Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) branduolinės energetikos eksperto Timothy Hamptono iš Didžiosios Britanijos artimieji šiuo metu išgyvena tą patį, ką Vytauto Pociūno šeimai buvo lemta patirti 2006 m., kai Lietuvos generalinio konsulato Gardine ministro patarėjas žuvo iki šiol neištirtomis aplinkybėmis iškritęs pro viešbučio Breste (Baltarusija) langą.

47 m. JTO darbuotojo T.Hamptono kūnas šių metų spalio 20 d. vakare buvo rastas prie organizacijos būstinės pastato Vienoje. Nustatyta, kad jis iškrito pro langą, esantį 17 pastato aukšte.

Austrijos policija, atlikusi tyrimą, padarė išvadas, kad T.Hamptonas nusižudė.

Tačiau branduolinės energetikos eksperto artimieji nesutiko su išvadomis ir paprašė atlikti antrą autopsiją. Jų teigimu, Timothy buvo laimingas darbe, mėgo gyvenimą Vienoje, buvo atsidavęs savo gyvenimo partnerei Olenai Gryshcuk ir trimečiui sūnui, todėl neturėjo priežasčių nutraukti sau gyvybę. Be to, nebuvo rastas joks priešmirtinis raštelis.

Šeimos dvejones dėl policijos išvadų sustiprina ir tai, kad austrų gydytoja prof. Kathrin Yen, apžiūrėjusi kūną, išsakė teoriją, jog T.Hamptonas iš pradžių buvo pasmaugtas savo darbo kabinete, esančiame 6 JTO būstinės pastato aukšte, o po to užneštas į 17 aukštą ir išmestas pro langą iš 40 metrų aukščio.

Britų žiniasklaida akcentavo, kad vyro kūnas rastas dieną prieš tai, kai turėjo prasidėti atnaujintos aukšto lygio derybos dėl branduolinio nusiginklavimo su Iranu.

Teigiama, kad britų ekspertas rinko medžiagą apie nelegalius branduolinius bandymus Irane ir Šiaurės Korėjoje.

T.Hamptonas buvo Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties organizacijos (CTBTO) narys. CTBTO suskubo paskelbti, kad jų darbuotojo mirtis niekaip nesusijusi su branduoliniais bandymais Irane.

Įsikišti į mįslingų T.Hamptono mirties aplinkybių tyrimą paragintas ir Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Gordonas Brownas.

antradienis, lapkričio 17

Kiaulių gripas šienauja austrus?


Nemokami respiratoriai vaistinėse, tūkstantinės gyventojų eilės prie vakcinų, kas savaitę registruojami nauji infekcijų atvejai, kasdieniniai gydytojų komentarai žiniasklaidoje ir atidžiai analizuojama kitų šalių patirtis. Tuo šiandien gyvena Austrija, esanti, pasak vietos medicinos specialistų, ant kiaulių gripo pandemijos slenksčio.

Pasak Vienos Medicinos Universiteto Virusologijos instituto vadovo Franzo X.Heinzo, pagrindas tokiai prognozei - ryškus patvirtintų viruso H1N1 atvejų padidėjimas. Visoje Austrijoje per pora pastarųjų savaičių užfiksuoti apie 30 tūkst. sergančiųjų, vien Vienoje – apie 11 tūkst. Medikai neslepia, kad infekuotųjų skaičius gali išaugti iki 400 tūkst., ypač sausio mėnesį, kai laukiama kiaulių gripo protrūkio. Prognozuojama, kad liga gali pasiglemžti apie 60 gyvybių.

Nors Austrijos Sveikatos ministro Aloiso Stogerio teigimu, šalyje užplūstančiai kiaulių gripo bangai buvo pasiruošta taip gerai, kaip tik įmanoma, Austrijoje jau palaidotos dvi viruso aukos, 3 ligoniai guli komos būsenoje, dėl didelio sergančių skaičiaus uždarytos 49 mokyklos ir darželiai.

Prieš savaitę austrai specialiuose centruose pradėti skiepyti nuo kiaulių gripo, tačiau gydytojai nebespėja aptarnauti visų norinčiųjų, kurių eilės nusidriekia net į lauką. Iki lapkričio mėnesio pabaigos planuojama paskiepyti 800 tūkst. gyventojų. Ypatingai pasiskiepyti raginami didžiausios rizikos grupėje esantys žmonės – nėščios moterys, vaikai nuo 6 mėn. ir chroniškomis ligomis sergantys paaugliai bei suaugusieji.

Gydytojai informuoja, kad vakcina imunitetą prieš kiaulių gripą suteikia po 10-14 dienų po skiepijimosi. Gyventojams rekomenduojama skiepytis du kartus su trijų savaičių pertrauka. Vienos dozės kaina Austrijoje yra 4,9 euro (apie 17 litų).
Rodydamas pavyzdį kitiems gyventojams, vienas pirmųjų nuo kiaulių gripo pasiskiepijo ir Austrijos prezidentas Heinzas Fischeris su žmona Margit.

Susirgusieji raginami likti lovose, vengti kontaktų su kitais, vartoti antibiotikus.

Pirmoji kiaulių gripo auka Austrijoje - vienuolikametė, 10 dienų gydyta Insbruke, tačiau lapkričio 3 d. užgęsusi po to, kai atsisakius funkcionuoti jos plaučiams, mergaitė buvo pajungta prie dirbtinio kvėpavimo aparato.

Šį antradienį kiaulių gripas Austrijoje pasiglemžė ir antrąją auką – 39 metų amžiaus statybininką. Pasak gydytojų, į Zalcburgo ligoninę kreipęsis rumunas jau buvo labai nusilpęs nuo gripo komplikacijų, karščiavo, vėmė ir mirė nuo širdies smūgio netrukus po to, kai buvo paguldytas į intensyvios priežiūros skyrių.

trečiadienis, lapkričio 11

Žalia šviesa Vienos balių karuselei


Šiandien, lapkričio 11 d. – oficiali Vienos balių sezono pradžia. Austrijos sostinėje su 1,5 mln. gyventojų kasmet praūžia apie 300 balių, kuriuos organizuoja miestas, profesinės bendruomenės, bažnyčia ar kitos organizacijos. Juose vidutiniškai sudalyvauja apie pustrečio milijono žmonių.

Iki balių sezono pabaigos vasario mėnesį, prieš Užgavėnes, Austrijoje valso žingsneliu sukasi gimnazistai, senjorai, kavinių savininkai, vaistininkai, diplomatai, metro darbuotojai, sodininkai, medicinos seselės ir kt.

Teisininkų baliaus, kurį tradiciškai atidaro Austrijos teisingumo ministras, metu imperatoriškuose Hofburgo rūmuose vidurnaktį dar nuo XIX a. šokamas Johanno Strausso operetės „Šikšnosparnis“ kadrilis. Homoseksualai susirenka šokti Vaivorykštės arba Rožių baliuje. Bonbon baliaus metu Vienos Koncertų rūmuose renkama Miss Bonbon, kurios svoris saldainiais aukojamas labdarai. Vienu įspūdingiausių balių laikoma Vienos Filharmonijos balius, vykstantis salėje, iš kurios kasmet transliuojamas Naujųjų Metų koncertas.

Visgi Vienos balių sezono kulminacija – Vienos Operos Balius (vok.k. Wiener Opernball), vykstantis Vienos Operos rūmuose. Jame kasmet apsilanko apie 5 tūkst. svečių, griežtai paisančių „black tie“ (vyrams – smokingas, peteliškė, moterims – ilga suknelė, aukštakulniai) aprangos kodo. Šis balius, vykstantis vienuose žinomiausių pasaulyje Operos rūmų, vadinamas „Respublikos baliumi“, jame įprastai apsilanko ir Austrijos prezidentas, kancleris, ministrai.

Vienos Operos Balius vyks 2010 m. vasario 11 d. Kaip skelbiama, bilieto kaina yra nuo 160 eurų (apie 550 litų) už staliuką dviems šeštame aukšte iki 17 tūkst. eurų (apie 59 tūkst. litų) už ložę prie scenos. Tačiau šiuo metu Austrijos kelionių agentūrų siūlomas pigiausias bilietas į Operos Balių beveik siekia 500 eurų (apie 1700 litų). Lėšos, surinktos baliaus metu, skiriamos labdarai.

Negavę bilietų į iškilmingiausią Austrijos metų renginį, kviečiami Vienos Operos Baliaus išvakarėse sudalyvauti generalinėje renginio repeticijoje. Repeticijos dalyviams aprangos kodas nėra taikomas.

Tradiciškai Vienos Operos Balius pradedamas Debiutantų šokiu, kurį parengia viena iš Austrijos šokių mokyklų (vien Vienoje veikia apie 30 šokių mokyklų, kurias artėjant balių sezonui užplūsta valso žingsnelį norintys patobulinti miestiečiai). Debiutantų šokį šokti kviečiami 17-24 m. amžiaus jaunuoliai, gerai įvaldę valso žingsnelį. Nutilus paskutiniams debiutantų šokio akordams duodama komanda „Alles Walzer!“, po kurios aikštėje šokio sūkuryje gali imti suktis visi susirinkusieji.

Didžiausio žiniasklaidos dėmesio kasmet sulaukia Austrijos verslininko Richardo Lugner‘io viešnios. Dar 1992 m. statybų magnatas ėmė mokėti įžymybėms, pakviestoms aplankyti jam priklausantį prekybos centrą Vienoje „Lugner City“, už tai, kad šios su juo sudalyvautų ir Vienos Operos Baliuje. R.Lugneriui draugiją yra palaikiusios Joan Collins, Ivana Trump, Sophia Loren, Pamela Anderson, Carmen Electra ir kt. Sakoma, Paris Hilton už apsilankymą 2007 m. Vienos Operos Baliuje R.Lugneris sumokėjo 1 mln. dolerių. Pernai jo kvietimu šventėje dalyvavo serialo “Nusivylusios namų šeimininkės” aktorė Nicolette Sheridan.

Vienos operos balių tiesiogiai rodo Austrijos nacionalinis transliuotojas ORF.

Vienos Operos Baliaus tradicija kildinama iš Vienos Kongresą (1814-1815 m.) lydėjusių iškilmių. Pirmą kartą Vienos Operos rūmuose balius buvo surengtas 1877 m. Po jo sėkmės įvairūs šokių baliai nuvilnijo per visą Austrijos-Vengrijos imperiją. Po imperijos žlugimo pirmas oficialus balius surengtas 1936 m. Vienos Operos Balius įvyko net 1939 m. nacių aneksuotoje Austrijoje. Nuo 1956 m. Vienos Operos balius vyksta kasmet, išskyrus 1991 m., kai Austrijos sostinės Operos rūmų durys nebuvo atvertos šokti nusiteikusiems žmonėms dėl Persijos įlankos karo.

2009.10.11