antradienis, balandžio 6

Turizmo Vienoje kaktoje - svastikos formos raukšlė


Kai kurie tik po praėjusiais metais pasirodžiusios juostos „Bruno“ su anglų komiko Sachos Barono Coheno vaidinamu homoseksualiu mados žurnalistu iš Austrijos sužinojo, kad vieno žiauriausių XX a. diktatorių Adolfo Hitlerio tėvynė – Austrija. „Noriu tapti žymiausiu austru po Hitlerio“. Tokios filme išsakytos Bruno, pasiryžusio užkariauti Holivudą, ambicijos sukėlė nemažą sumaištį Austrijoje, o austrų ambasadorius Didžiojoje Britanijoje Emilis Brixas net siūlė boikotuoti „Bruno“. Pasak jo, tebesiejant Austriją su nacių režimu šaliai gresia išgyventi tą patį, ką patyrė Kazachstanas po ankstesnės juostos su S.B.Cohenu „Boratas. Kaip šaunusis Kazachstano žurnalistas Amerikoj patirtį graibstė“ pasirodymo - didžiulę identiteto krizę.

Ir jis buvo teisus – Austrijos likimas panašus į Kazachstano, tačiau tik tuo, kad S.B.Coheno filmai padidino turistų srautus į minėtas šalis (vien britų, apsistojusių Vienos viešbučiuose po filmo premjeros padaugėjo 120 proc.!). Visgi Austrija, kurioje, ištirta, šiuo metu gyvena 39 giminystės ryšiais su A.Hitleriu susiję žmonės, o atvirukai su fiurerio portretu yra labiausiai graibstoma prekė Vienos suvenyrų parduotuvėje (pagal Austrijos įstatymus, teisinė atsakomybė už prekybą nacių periodą menančiais daiktais nėra taikoma, kitaip nei už nacistinės ideologijos skleidimą), niekada nepripažins, kad A.Hitlerio asmenybė gali būti turistų traukos objektu ir niekada šio fakto nepanaudos turizmui skatinti net fiksuojant dėl ekonominės recesijos mažėjančius įvažiuojamojo turizo rodiklius.

Tamsusis maršrutas

1 adresas – Hofburgo rūmai Heldenplatz. „Aš, vokiečių tautos fiureris ir Vokietijos reicho kancleris, iškilmingai noriu paskelbti, kad mano tėvynė prisijungė prie Vokietijos reicho“, - sukeldamas 200 tūkst. Herojų aikštėje susirinkusių vieniečių džiaugsmą 1938 m. kovo 15 d. ištarė Adolfas Hitleris iš Hofburgo rūmų terasos. Dabar šioje vietoje - centrinis įėjimas į Austrijos nacionalinę biblioteką.

2 adresas – viešbutis „Imperial“ (Kartner Ring 16). Po pranešimo apie Austrijos aneksavimą (vok.k. - Anschluss) A.Hitleris praleido naktį šiuo metu viename žymiausių ir prabangiausių XIX a. Austrijos viešbučių „Imperial“. Pasakojama, kad jaunystės metais Adolfas valė sniegą nuo šaligatvio prie įėjimo į šį viešbutį ir turėdavo nukelti kepurę prieš atvykusius garbius svečius. Nors jau tapęs fiureriu 1938 m. kovo 14 d. austrų miniai jis pasirodė iš karališkųjų viešbučio apartamentų balkono, tačiau vyriausias „Imperial“ vadybininkas, nepritariantis nacių politikai, Stefanas Plankas nakvynei jam paskyrė kitą, daug kuklesnį kambarį, be lango į pagrindinę gatvę. Vėliau S.Plankas buvo įkalintas už paramą žydams.

3 adresas – Vienos Dailės akademija (Schillerplatz 3). Šią instituciją kai kurie laiko atsakinga už Antrąjį Pasaulinį karą – būtent ji 1907 m. ir 1908 m. du kartus atmetė iš Linco atvažiavusio aštuoniolikmečio A.Hitlerio, kaip nepakankamai talentingo, prašymą priimti studijuoti. Sakoma, savo lietas akvareles, kurias nukopijuodavo nuo atvirukų, Adolfas, bandydamas užsidirbti pragyvenimui, pardavinėdavo Vienos kavinėse. Tačiau ilgainiui jis atsisakė svajonės tapti žymiu menininku ir 1913 m. išvyko į Vokietiją. Į Vieną jis sugrįžo tik po 25 m. metų. Nacių valdymo metais Vienos Dailės akademiją buvo priversta palikti didžioji dėstytojų – žydų, kuriuos A.Hitleris kaltino kadaise priėmimo komisijoje nulėmus jo, kaip dailininko, likimą.

4 adresas – kavinė Sperl“ (Gumpendorferstrasse 11).. Neišsipildžiusias menininko godas A.Hitleris, sakoma, skandino kavinėje „Sperl“. Būtent šioje XIX a. kavinėje jis neva suvokė, kad jam paruoštas geresnis nei dailininko likimas, ir subrandino mintį užversti Vienos puslapį bei pradėti naują – Vokietijoje.

5 adresas – gyvenamosios vietos. Nenuostabu, kad būsimas fiureris dažnai varstė kavinės „Sperl“ duris – netoliese buvo jo nuomojamas butas Stumpergasse 29, vėliau – Felberstrasse 22. Dabar šalia šių adresų – viena žymiausių ir judriausių Vienos parduotuvių gatvių Mariahilfer. Tiesa, vos galą su galu Austrijos sostinėje suduriančiam Adolfui yra tekę pagyventi ir benamiams skirtame pastate Sechshauser Strasse.

6 adresas – Vienos opera (Opernring 2). Kad ir kaip prastai Austrijos sotinėje vertėsi A.Hitleris, jis kartu su geriausiu draugu, su kuriuo dalindavosi kambarį, Augustu Kubizeku sugebėdavo sukrapštyti pinigų bilietui į žymiąją Vienos operą Staatsoper. Pasak pastarojo, Adolfas dievino Richardo Vagnerio operas, ypač „Lohengrin“, kurią matė mažiausiai dešimt kartų ir kurios libretą mokėjo atmintinai. Be to, A.Hitleriui labai imponavo tuometis Vienos operos dirigentas žydas (!) Gustavas Mahleris. Senąjį Vienos operos pastatą A.Hitleris kelis kartus nuliejo savo akvarelėse. O „Mein Kamf“ rašė: „Galėčiau valandų valandas stovėti prieš Vienos Operą, grožėtis Parlamento rūmais, visu Ring bulvaru. Visa tai man kaip iš tūkstančio ir vienos nakties“. Beje, kituose žymiuose Vienos operos rūmuose Volksoper (Wahringer Strasse 78) A.Hitlerio užsakymu net buvo specialiai jam pagaminta „Fiurerio ložė“, kurią vėliau suskubta išmontuoti.

7 adresas – gimtosios vietos. A.Hitleris gimė mažame Braunau prie Ino miestelyje. Tebėra išlikęs namas, kuriame kelis kambarius virš jame buvusios alinės nuomavosi Aloisas ir Klara Hitleriai. Čia jie 1889 m. balandžio 20 d. susilaukė ketvirto vaiko – sūnaus Adolfo (iš viso Hitleriai turėjo šešis vaikus, tačiau išgyveno tik Adolfas ir jo sesuo Paula). Dabartinis gimtojo fiurerio namo adresas - Salzburger Vorstadt 15. Mokyklą Adolfas lankė Fischlhame prie Lambacho. Prie pastato, kur anksčiau buvo mokykla, šiuo metu yra memorialinė lenta, bylojanti: „1895-1897 m. čia skaityti ir rašyti išmoko Adolfas Hitleris. Vėliau jis atnešė mirtį milijonams žmonių.“ Prie lentos pritvirtintas ir gabaliukas granito iš Mauthauseno koncentracijos stovyklos Mirties laiptų, kuriais išsekę kaliniai tempdavo akmenis ir dažnai, susmukę po savo našta, mirdavo.

Kai Adolfui buvo keleri metukai, Hitlerių šeima persikraustė į Leondingą, miestelį prie Linco, ir apsigyveno name prie pat bažnyčios. Metus Leondinge jis laikė pačiais laimingiausiai gyvenime, nors gimtine visada vadindavo Lincą. Name (dabartinis adresas – Michaelsbergstrasse 16), kuriame įsikūrė Hitleriai, šiuo metu teikiamos laidojimo paslaugos. Leondingo kapinaitėse tebėra ir Nacionalsocialistų partijos lyderio tėvų – 1903 m .mirusio tėvo Aloiso ir 4 m. vėliau nuo krūties vėžio mirusios motinos Klaros – kapai.

1938 m. kovo mėn., A.Hitleris, kurio garbei visa Austrija buvo pražydusi svarstikomis, aplankė Leondingą, savo tėvų namus, padėjo gėlių prie tėvų kapo.

Apsilankė A.Hitleris ir Lince, kurį apskritai troško paversti kultūrine Trečiojo Reicho sostine, atidaryti čia Luvrą pranokstantį fiurerio muziejų, kuriame būtų eksponuojama jo asmeninė kolekcija (pasak menotyrininkės Birgit Schwarz, išleidusios knygą „Hitleris ir menas“ (vok.k. – „Hitler und die Kunst“), A.Hitlerio kolekciją daugiausia sudarė žinomų XIX a. Romantizmo ir Biedermeierio epochų Austrijos ir Vokietijos tapytojų darbai bei paveikslai nežinomų, neišgarsėjusių dailininkų, su kuriais, teigiama, fiureris save identifikavo), operą, teatrą, prabangų Hitlerio viešbutį ir t.t. Mieste tebėra fiurerio užsakymu per Dunojų nutiestas Nibelangų tiltas, tebestovi pigiai darbininkams nacių režimo metais suręsti gyvanamieji namai, taip ir tebevadinami „Hitlerio statiniais“.

Beje, tik už 20 km nuo Linco tebėra išlikusi Mauthauseno koncentracijos stovykla, buvusi didžiausiu ir ilgiausiai dirbusiu nacių darbo konclageriu Europoje. Joje žuvo apie 300 tūkst. žmonių, daugiausia inteligentų, išsilavinusių, aukštesnės klasės atstovų. Mauthausene vienu metu darbavosi ir Aribertas Heimas, arba Daktaras Mirtis, atlikinėjęs medicininius eksperimentus su kaliniais.

Gėdingas žodis iš „H“ raidės

2008 m. duomenimis, paskelbtais „Wien Tourismus“ interneto svetainėje, turistų lankomiausias objektas Vienoje buvo Austrijos monarchų Habsburgų vasaros rezidencija - Schoenbrunn pilis (2,58 mln. lankytojų per metus). Likęs didžiausio turistų susidomėjimo sulaukusių Vienos lankytinų vietų dešimtukas: Schoenbrunn zoologijos sodas (2,57 mln.), muziejus „Albertina“ ( 997 tūkst.), Meno istorijos muziejus (937 tūkst.), Belvederio rūmai, kuriuose dabar įrengtos meno galerijos, (807 tūkst.), apžvalgos ratas Prateryje (660 tūkst.), Hofburgo rūmai ir juose įkurti muziejai (632 tūkst.), šv. Stepono katedros katakombos ir varpinė (500 tūkst.), Dunojaus bokštas (419 tūkst.) ir Gamtos istorijos muziejus (372 tūkst.).

Tačiau niekur nėra fiksuojamas skaičius turistų, su Vienos miesto žemėlapiais rankose arklių traukiamų karietų pilnose gatvelėse atidžiai ieškančių kitų, ne fasadinio turizmo adresų, išvardintų straipsnio pradžioje bei susijusių su žodžiu iš raidės „H“. Taip, ironizuodami itin griežtą Austrijos poziciją A.Hitlerio atžvilgiu, istorinę iš Austrijos kilusią asmenybę apibūdina užsienio kelionių rubrikų autoriai.

Gausūs turistinių maršrutų po Vieną organizatoriai (www.viennawalks.at; www.verliebtinwien.at, www.wienguide.at, kt.) ne tik tarp daugybės teminių gidų nesiūlo ekskursijos fiurerio pėdomis, bet ir atsiriboja nuo individualių užsakymų tokiai kelionei: „Ne, tokio maršruto mes nesudarinėjame. Nebent galite užsisakyti kelionę apie žydus Vienoje“, - pasiūlo gidas straipsnio autorei, pasiteiravusiai apie galimybę susipažinti su vietomis, susijusiomis su A.Hitlerio buvimu Vienoje.

Austrijos sostinės vietos, turinčios sąsajų su diktatoriumi, taip pat nesididžiuoja šiuo faktu: viešbučio „Imperial“ interneto svetainėje tarp išvardintų garsių svečių nei žodžiu neužsimenama apie A.Hitlerį, kavinės „Sperl“ savininkai taip pat purtosi apibūdinimo kaip mėgstamiausia Hitlerio kavinė ir atsisako parodyti staliuką, prie kurio dažniausiai rymodavo Adolfas jaunystėje. Vienos miesto savivaldybė kurčia siūlymams namuose, kuriuose yra tekę gyventi būsimam fiureriui, įrengti muziejų. Tiesa, dar nėra aiški Austrijos vyriausybės pozicija dėl namo, kuriame gimė A.Hitleris. Savininkas, išreiškęs iniciatyvą parduoti namą Braunau prie Ino, sukėlė viduomenės nerimą dėl galimo neonacių susidomėjimo šiuo nekilnojamu turtu su intencija jį paversti fiurerio garbinimo vieta. Todėl Braunau prie Ino valdžia paprašė Austrijos vyriausybės finansiškai paremti jų ketinimus patiems įsigyti kadaise Hitlerių šeimos apgyvendintą namą.

Britas kelionių gidų autorius bei fotografas Duncan J.D. Smith 2008 m. išleistoje knygoje „Tik Vienoje. Gidas po slaptus kampelius, mažai žinomas vietas ir neįprastus objektus“ (angl.k. Only in Vienna. A Guide to Hidden Corners, Little-Known Places and Unusual Objects) paskyrė vieną skyrių Hitlerio Vienai. Pavadinęs jį „Gėdingas adresas“ (angl. k. Infamous Address) jis pabrėžia: „Nei viena vieta iš daugelio, su kuriomis yra susijęs A.Hitlerio buvimas Vienoje, nėra pažymėta jokiu ženklu ar lentele. Tos vietos ir neturėtų būti laikomos turistiniais objektais, kuriuos verta lankyti. Užtenka to, kad visos istorinės knygos skiria pakankamai dėmesio šio žmogaus „indėliui“ į Austrijos sostinę“.

Tačiau jis akcentuoja vieną įdomų dalyką – 1913 m., prieš pat A.Hitleriui išvykstant iš Vienos į Miuncheną, į Austrijos sostinę atvyko kitas diktatorius Josifas Stalinas. Jis apsistojo Schonbrunner Schlossstrasse 30 (dabar ten kabo šį įvykį pažyminti memorialinė lenta). Kadangi A.Hitleris dažnai žingsniuodavo tapyti prie Schonbrunn rūmų, Duncan J.D.Smith kelia klausimą: ar gali būti, kad du didžiausi XX a. monstrai kadaise prasilenkė gatvėje Vienoje?

Įdomiausia, kad austrai, Vienoje nenukabindami J.Stalino vizitą menančios lentelės, tarsi parodo, kad yra atlaidūs vienam diktatoriui ir stengiasi absoliučiai pamiršti antrąjį, kad ir kokią įtaką tai turėtų turizmo rodikliams.

„Viena: dabar arba niekada“

41 m. amžiaus, išsilavinęs, kas mėnesį gaunantis vidutiniškai 3 tūkst. eurų pajamų, keliaujantis dažniausiai lėktuvu, su savo partneriu, be vaikų. Linkęs pasimėgauti vietos restoranuose, kavinėse, vyninėse, apsipirkti, aplankyti muziejus, kultūrinius renginius (dažniausiai klasikinės muzikos koncertus). Toks yra statistinis į Vieną atkeliaujantis turistas. Jo dėmesiui čia – pasaulinio garso Vienos filharmonijos orkestras, 4 operos, 2 imperatoriškieji rūmai, 50 teatrų, 100 muziejų, 7,5 tūkst. restoranų ir kavinių, 20 tūkst. parduotuvių, 4 tūkst. viešbučių bei pensionų su 50 tūkst. lovų. Vidutiniškai turistas Austrijos sostinėje per dieną išleidžia 276 eurus.

Kas 5 viešintis Vienoje yra iš Vokietijos, kiti – iš Italijos, JAV, Anglijos, Ispanijos, Prancūzijos, Šveicarijos, Rusijos, Rumunijos ar pačios Austrijos.

„Wien Tourismus“ vadovo Norbert Kettner duomenimis, ekonominės recesijos metais besilankančiųjų Austrijos sostinėje skaičius smuktelėjo 5 proc. - iki 9,5 mln. Nors, palyginus su bendru 8 proc. turizmo visoje Europoje srauto sumažėjimu, Vienos rodikliai gan optimistiniai, turizmą V.A.Mocarto, S.Froido, kiaulienos šnicelių ir obuolių štrudelio mieste koordinuojanti institucija suskubo parengti ateities Vienos marketingo strategiją 2015-iems metams su nauju miesto prekės ženklu ir kitu reprezentaciniu šūkiu.

Šiuo metu CNN bei BBC World kanalais transliuojama Vienos reklama skelbia: „Viena jūsų laukia“ (angl.k. Vienna waits for you).

Naują Vienos turizmo strategiją kurti paskatino „Wien Tourismus“ užsakytų tyrimų rezultatai, pagal kuriuos didžioji dalis turistų Vieną laiko miestu, kuriame verta apsilankyti tik vieną kartą. Vadovaujamasi nuostata, kad Austrijos sostinė beveik nesikeičia, todėl net atvykus čia po 10 metų, viskas būtų taip pat. Todėl, siekiant nukreipti pagrindinį turistų srautą iš pirmojo, seniausio ir centrinio, Vienos rajono į užmiesčius bei akcentuoti ne klasikinę, istorinę Vieną, o modernią, dinamišką, su šiuolaikine architektūra, nutarta dabartinį šūkį pakeisti kitu – „Viena: dabar arba niekada“ (angl.k. Vienna: Now or Never). Tikimasi, kad jis bus patrauklesnis jaunajai kartai, nes atspindi kvietimą ne į tradicijoms paklusnų, kiek senamadišką miestą, o į vis besikeičiantį, gyvą, kūrybingą.

Naująją Vienos turizmo strategiją lydės suplanuota didelė tarptautinė kampanija. „Esame tikri, kad 2015 m. Viena bus kitokia”, - tvirtina N.Kettner, pagrįsdamas permainas perstrateguojant turizmo sritį.

Neslepiama, kad įgyvendinant naująją strategiją siekiama ambicingų užmojų – 2015 m. viršyti 2008 m. rekordą, kai Vienos viešbučių apyvarta siekė 487 mln. eurų.

Turizmo sėkmė – ant penkių dramblių nugarų

2009 m. rudenį Vienos turizmo konferencijoje pristatytą Vienos turizmo 2015 m. koncepciją rengė Vienos turizmo tarybos, oficialios miesto turizmo rinkodaros ir viešųjų ryšių agentūros, strategų grupė. Ne pelno siekiančios organizacijos, įkurtos dar 1955 m. Vienos turizmo skatinimo aktu, pagrindiniai veiklos tikslai – atstovauti miesto turizmo interesus, siekti didinti įvažiuojamojo turizmo srautus ypač reklamuojant Vieną, remti miesto savivaldybės įgyvendinamas turizmo skatinimo priemones, kurti modernią turizmo industrijos infrastruktūrą, šviesti visuomenę apie ekonominę turizmo reikšmę, platinti informaciją apie turizmo galimybes Vienoje.

Austrijos turizmo tarybos 2010 m. biudžetas, kurį didžiąja dalimi sudaro viešbučių apgyvendinimo mokestis (47 proc. viso biudžeto), dalis, skiriama iš miesto biudžeto (22 proc.), taip pat Prekybos rūmų, rėmėjų, pačios tarybos lėšos, – 23,7 mln. eurų. Net 80 proc. šios sumos skiriama reklamai ir viešiesiems ryšiams.

Taryboje, kurioje apibrėžtas funkcijas vykdo Strateginio vystymosi skyrius, atsakingas už rinkos tyrimus, apklausas, tarptautinius kontaktus su kitomis turizmo organizacijomis, Prekės ženklo vadybos ir tarptautinės reklamos skyrius, atsakingas už Vienos kaip turizmo prekės ženklo vystymą, reklamą, Korporatyvinių viešųjų ryšių, Rinkos ir žiniasklaidos skyriai bei Komunikacijos ir produkcijos skyrius, kuris, be kitų užduočių, administruoja www.vienna.info svetainę bei organizuoja Vienos ekspertų klubo (angl.k. The Vienna Experts Club) kursus, kurių metu viešbučių ir kelionių agentūrų darbuotojai nemokamai edukuojami apie turizmą Vienoje, yra 107 darbuotojai.

Kasmet parengiama apie 200 lankstinukų, plakatų, kitos reklaminės medžiagos 20 kalbų. Jos pristatymas į įvairias pasaulio šalis sveria apie 300 tonų! Vien Vienos miesto žemėlapių kasmet įvairiomis kalbomis pagaminama ir išplatinama apie 3,5 milijono.

Be to, kiekvienais metais į Austrijos sostinę organizuojama kelionė tūkstančiui žurnalistų. Po tokių vadinamųjų „spaudos kelionių“ (angl. k. press trips) bei kasmet rengiamų pusšimčio spaudos konferencijų ir dalyvavimo vidutiniškai 200 turizmo mugių bei parodų, pasirodo apie 3 tūkst. pozityviai Vieną pristatančių straipsnių spaudoje, internetinėje žiniasklaidoje, reportažų TV ar radijuje.

Minėtas Austrijos turizmo tarybos Prekės ženklo vadybos ir Tarptautinės reklamos skyrius, naudodamasis įvykdytomis turistų apklausomis, yra apibrėžęs penkis esminius Vienos prekės ženklo modulius, laiduojančius įvažiuojamojo turizmo sėkmę. Tai – imperatoriškasis paveldas, klasikinė muzika, kultūra, Vienos kaip didmiesčio funkcionalumas ir harmoningas balansas tarp urbanistikos ir žaliųjų miesto erdvių.

Tikriausiai net nereikia pažymėti, kad oficialioje turizmo statistikoje visai nefigūruoja žodis iš „H“ raidės ir su juo susijęs turizmo potencialas ir/arba grėsmė Austrijos įvaizdžiui.

Hitlerio vardas – traukos objektas

Įdomu, kad vienintelis būdas Austrijoje prisijaukinti gėdingąjį žodį ir su juo susijusį istorinį periodą yra menas.

2009 m. Europos kultūros sostine paskelbus Vilnių ir Lincą, pastarojo kultūrinės programos vinimi tapo miesto Pilies muziejuje parengta paroda „Fiurerio kultūros sostinė. Menas ir nacionalsocializmas Lince ir Aukštutinėje Austrijoje“ (vok.k. – Kulturhauptstadt des Fuehrers. Kunst und Nationalsozialismus in Linz und Oberoesterreich). Nors pagrindiniai parodos eksponatai – 1938-1945 m. sukurti dailės, literatūros, muzikos kūriniai, kultūriniai nacionalsocialistų projektai, idėjos, tačiau viena salė buvo skirta ir A.Hitlerio vaikystei Lince, jo gimtųjų vietų fotografijoms bei išlikusioms jo darytoms akvarelėms.

Pasak Martino Hellerio, “Linz 09” meno direktoriaus, paroda norėta parodyti, kaip nacių laikais stipriai buvo susijusi politika ir kultūra. Jis griežtai atmeta, kad parodoje šlovinamas A.Hitleris: „Hitleris yra faktas. Mes tiesiog analizuojame šį faktą informacijos apie tą laikotarpį kontekste ir skatiname lankytojus diskusijai“.

Linco drąsa stoti akistaton su savo praeitimi pasiteisino: 2009 m. trečiame pagal didumą Austrijos mieste apsilankė 3,5 mln. turistų, viešbučių apyvarta išaugo 10 proc. Tarp kelių tūkstančių programos “Linz 09” renginių paroda „Fiurerio kultūros sostinė. Menas ir nacionalsocializmas Lince ir Aukštutinėje Austrijoje“ susilaukė itin didelio turistų ir tarptautinės žiniasklaidos dėmėsio. Per pirmus du mėnesius joje apsilankius 60 tūkst. žmonių, ekspozicija buvo pratęsta dar mėnesiui. Be to, mieste pristatyti ir kiti su tamsiuoju istorijos periodu susiję projektai: sudarytas nacių laikotarpį menančių vietų žemėlapis, surengta diskusija „Nacių statiniai Lince: falsifikuoti, neigti ar griauti?“, pagrindinėje miesto aikštėje įrengta su nacionalsocializmu susijusi video instaliacija, išleista „Istorijos knyga“ ir t.t.

Kitoje Lince įvykusioje diskusijoje, pavadintoje „Ką kultūros sostinė turi pasakyti apie nacionalsocializmą?“ padaryta išvada: tik tie, kurie žino praeitį, turi ateitį. Šis reziumė – geriausias pavyzdys, rodantis, jog Lincas, kitaip nei Viena, savo silpnybę, tamsiąją miesto istorijos dėmę, pavertė stiprybe su neįkainojamu turizmo bei miesto įvaizdžio vystymo potencialu. O Vienos poziciją kategoriškai ignoruoti vieną žymiausių kraštiečių galima sugretinti su finalinėje Quentino Tarantino filmo „Negarbingi šunsnukiai“ scenoje Brado Pitto personažo leitenanto Aldo peiliu išrėžta svastika Hanso Landos (vaid. Christoph Waltz) kaktoje. Mažų mažiausiai kvaila nuduoti, kad jos niekas nepastebi.

Juk ir dabar Vienoje – keli „paminklai“ A.Hitleriui atminti. Austrijos sostinėje A.Hitlerio įsakymu 1942-1945 m. buvo pastatyti šeši bokštai oro atakoms atremti iš šešiolikos, išdygusių visame Reiche. Jie buvo suprojektuoti ne tik kariniais tikslais, kaip bunkeriai, bet ir kaip propagandos įrankis, siekiant įrodyti Reicho stiprybę. Nors Antrojo Pasaulinio karo baigtis neleido bokštų paversti memorialais žuvusiems vokiečių kariams, visi šeši Vienoje išlikę bunkeriai (Augarten, Esterhazy Park (čia esančiame bokšte įkurtas Jūros muziejus Haus des Meeres), Stiftskaserne, Arenberg Park), mesdami ilgą šešėlį, vis dar mena žmogų iš „H“ raidės.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą