pirmadienis, liepos 21

“Estonia” katastrofos dvidešimtmetį mininčioje Estijoje – anšlagas į “Titaniko” ekspoziciją

„Nutrūkusi styga“ (angl. Broken Line) – taip pavadintas memorialas 852 kelto „Estonia“ keleiviams, kuriuos 1994 m. rugsėjo 28 d. pasiglemžė Baltijos jūra, atminti. Visų jų pavardės išraižytos ant juodo granito plokštės šalia pat Estijos jūrų muziejaus, įsikūrusio XVI a. Storosios Margaritos bokšte prie įėjimo į Talino senamiestį. Nukirstas kontūras vaizduoja staiga nutrūkusius gyvenimus, tarp kurių, beje, buvo ir trys lietuviai (ketvirtajam - Artūrui Tamašauskui – lemtingą naktį pavyko išsigelbėti). Didžiausios Europos jūrų tragedijos po Antrojo Pasaulinio karo aukų atminimo vietą turi praeiti, jei pėsčiomis bandai pasiekti Kalamaja rajoną Estijos sostinės krantinėje. Joje nuo 1916-1917 m. stovinčiuose hidroplanų angaruose jau trečius metus veikia modernus Estijos jūrų muziejaus padalinys „Lennusadam“. Į jį šiuo metu kviečia dauguma Talino lauko reklamų: „Daiktų iš „Titaniko“ paroda“ (angl. Titanic Artifact Exhibition). Estija – pirmoji šalis Šiaurės Europoje, į kurią 2013 m. lapkričio 15 d. buvo atvežta pasaulinio garso JAV kompanijos „Premier Exhibitions Inc.“ paroda.
Pasak „Daiktų iš „Titaniko“ parodos“ Taline organizatorių, tai – grynas sutapimas, kad jų šalyje „Titaniko“ istorija pristatoma būtent minint 20 metų nuo „Estonia“ katastrofos. „Nuo pat naujojo Estijos jūrų muziejaus padalinio atidarymo 2012 m. žinojome, kad hidroplanų angarai yra puiki erdvė ne tik pastoviai ekspozicijai, bet ir laikinoms marinistinėms parodoms.“Daiktų iš „Titaniko“ paroda“ neabejotinai yra pati žinomiausia visame pasaulyje kilnojamoji ekspozicija jūrų tematika. Nusprendėme pabandyti laikinų parodų tradiciją angaruose pradėti maksimaliais užmojais. Mums labai pasisekė, kad šis planas pasiteisino“, - teigia Estijos jūrų muziejaus Komunikacijos projektų vadovas Juri Paltser. Jis prisipažįsta dėl griežtų kontrakto sąlygų negalįs atskleisti konkrečios parodos draudimo sumos, tačiau neslepia, kad jų investicijos į ekspozicijos Taline įrengimą, įskaitant apsaugą bei tinkamos temperatūros palaikymo ir apšvietimo techniką, viršijo 400 tūkst. EUR (1,4 mln. Lt). Regis, tai – antras drąsus ir Estijos turizmui pasiteisinęs ėjimas po 2013 m. suorganizuoto Robbie Williams koncerto. Nors įėjimo į „Daiktų iš „Titaniko“ parodą kaina – 14 EUR (48 Lt), norinčių patekti į ekspoziciją eilės jau nuo 10 val nusidriekia net lauke. Muziejaus duomenimis, „Titaniko“ ekspoziciją jau aplankė apie 90 tūkst. žmonių. Tarp jų didžioji dauguma yra estai, taip pat – rusai, suomiai, latviai. Vietoj bilieto kiekvienas gauna įlaipinimo į laivą kortelę su realaus „Titaniko“ keleivio vardu, pavarde, klase ir glausta biografija. Paskutinėje parodos salėje – pilni aukų ir išsigelbėjusių sąrašai. Čia galima sužinoti, koks likimas ištiko tavąjį keleivį. Tiesa, „įlaipinimo bilietai“ pagaminti tik su 50 keleivių vardais – atrinktos įsimintiniausios prieš šimtmetį išsigelbėjusių ar nuskendusiųjų istorijos. Erdvaus pritamsinto angaro dalyje, skirtoje „Titanikui“, skamba XX a. pradžios muzika. Lankytojams pirmiausia pristatomos to meto Londono fotografijos, laivybos istorija. Keli štrichai ir apie „Harland and Wolf“ kompaniją, Belfaste apsiėmusią pastatyti didžiausią ir prabangiausią to meto transatlantinį laivą laivybos bendrovės „White Star Line“ užsakymu. Greta eksponuojamų išlikusių „Titaniko“ korpuso vinių bei kniedžių – lankytojų gausiai apstotas paties laivo modelis. 1:100 mastelio modelyje – ne tik 10 „Titaniko“ denių, 4 kaminai, gelbėjimosi valtys, kurių skaičius po tragedijos linksniuotas daugybę kartų, bet ir keleivių bei įgulos narių figūrėlės.
Kompanija „White Star Line“, XX a. pr. rengusi keliones iš Europos į Niujorką, buvo priėmusi sprendimą konkuruoti ne keleivinių laivų greičiu, o prabanga ir dydžiu. Visa tai parodoje Taline pristatoma pateikiant estiškus palyginimus. Pavyzdžiui, „Titanikas“ svėrė daugiau nei 46 tūkst. tonų – kaip 4 Estijos Kaarli bažnyčios. Pastatyto lainerio ilgis dukart lenkė Estijos jūrų muziejaus angarų ilgį ir kone prilygo Eifelio bokštui – 269 m. Laivo plotis buvo lygus 8 greta sustatytiems „Ford T“ automobiliams – 28 m. Vėliau lagaminais ir kelioniniais krepšiais apstatytu imituotu trapu lankytojai patenka į atkurtą laivo koridorių su durimis į kajutes. Čia ir užklumpa pojūtis, kad ne be reikalo „Titanikas“ buvo vadinamas prabangiu viešbučiu ar net miestu ant vandens: kilimais muštos grindys, šviestuvai, medžio raižiniai... Viso laive buvo 762 kajutės, jose keliavo 2201 asmuo. „Titaniku“ gabenami kroviniai buvo įvertinti beveik puse milijono dolerių. Čia buvo įrengti ir restoranai, kirpyklos, sporto salės, bibliotekos, liftai, net gėlių parduotuvė ir ligoninės operacinė... Pirmieji pagal saugumo reikalavimus pritamsintose salėse eksponuojami asmeniniai daiktai, iškelti iš „Titaniko“ kapo beveik 4 km gylyje Atlanto vandenyne, – odiniame lagamine rasti antros arba trečios klasės keleivio įrankiai. Manoma, kad žmogus juos plukdėsi tikėdamasis Amerikoje susirasti dailidės arba batsiuvio darbą. Keliomis kalbomis įgarsintas kai kurių keleivių istorijas galima išgirsti užsidėjus ausines arba susipažinti su jomis specialiuose stenduose su asmenų nuotraukomis ir svarbiausiais biografijos faktais. Aplink šiuos stendus – iškelti asmeniniai keleivių daiktai: pageltusios kortos, dantų pastos tūbelė, pudrinė, šukos, muilinė, karoliai, laivo seife buvę pinigai, fleita, atvirlaiškiai, pensjė, batai... Taip pat – legendinį lainerį menantys atributai: vandens čiaupas, liukas įskilusiu stiklu, grindų plytelės, kavinės langinių rėmai, paauksuoti pirmos klasės šaukšteliai, indai su „White Star Line“ logotipu, kt. Viso – apie 200 autentiškų eksponatų.
Ekspozicijos centre – ne tik pilnai atkurtos pirmos ir antros klasės kajutės, bet ir Didžioji paradinė laiptinė su cherubinų laikomasi žibintais, raižiniais puoštu masyviu laikrodžiu ir natūralią šviesą praleidžiančiu kupolu. Būtent šioje laivo dalyje rinkdavosi pirmos klasės grietinėlė, traukdama vakarieniauti ar pasivaikščioti į didįjį denį. Parodai preciziškai atkurtoje laiptinėje spiečiasi būriai, norinčių įsiamžinti J.Camerono filme „Titanikas“ nusifilmavusio L.DiCaprio personažo, tiesiančio ranką K.Winslet vaidinamai pirmos klasės keleivei, poza. Itin modernioje ir inovatyvioje 10 atskirų erdvių ekspozicijoje yra ir atkurtas realios 1912 m. balandžio 14 d. temperatūros (-2°C) ledkalnis, ant grindų šviesos projekcijos žymi natūralaus dydžio „Titaniko“ gelbėjimosi valtis.
Primenami ir du estai, plaukę „Titaniku“: Jakob Kukk, apie kurį labai mažai žinoma, tik estų dienraštis „Postimees“ išspausdino jam nekrologą, ir Hermann Regastik. Pastarasis dirbo laivo inžinieriaus asistentu ir nelaimės naktį išsigelbėjo. Visgi jo pavardės keleivių sąraše nėra – manoma, todėl, kad prie įgulos jis prisijungė paskutinę minutę. Panašiai, kaip lietuvis Simas Baniulis, kuris, deja, Amerikos krantų nepasiekė. Smalsumas parodoje kurstomas ir pateikiant atrinktas „Titaniko“ įdomybes: kiek vidutiniškai suknelių plukdėsi pirmos klasės keleivės, kiek tonų ledų buvo pakrauta į „Titaniką“, ar išties laive buvo keleiviai Džekas Dosonas ir Rose, kurių meilės istorija papasakota „Oskarais“ apipiltoje juostoje „Titanikas“? Greta išėjimo iš „Titaniko“ ekspozicijos – fotoateljė, kurioje galima ne tik nusifotografuoti pasirinktame fone, bet ir įsisiausti į stilizuotus XX a. pr. apdarus. Muziejaus parduotuvėje tarp tradicinių suvenyrų – knygų, magnetų, marškinėlių, tušinukų – akį traukia ir originalūs sprendimai. Pavyzdžiui, 69 EUR (238 Lt) kainuojantys kvepalai „Titanic“, atkurti pagal realių iš „Titaniko“ ištrauktų kvepalų pavyzdį. Arba - esčių juvelyrių papuošalų kolekcija iš senų laikrodžių mechanizmų su integruotomis retro „Titaniko“ nuotraukomis „Biologinis laikas“. Iš Talino, kurioje veiks iki kovo 31 d., ekspozicija bus transportuojama į Tel Avivą (Izraelis). Kilnojamoji „Premier Exhibitions Inc.“ ekspozicija, skirta „Titanikui“ atminti, pirmąkart buvo surengta Londone 1994 m. Nuo to laiko ją jau aplankė 25 milijonai lankytojų įvairiose pasaulio šalyse. Įdomu, kad kompanijos filialas „RMS Titanic Inc.“ rūpinasi laivo kapavietės išsaugojimu, radinių konservavimu (jų jau rasta 5500), rengia ekspedicijas į „Titaniko“ žūties vietą. Pasak jų, pagrindinis „Daiktų iš „Titaniko“ parodos“ tikslas – ne tik atminti tragediją, bet ir liudyti žmogaus gyvenimo trapumą bei dvasios stiprybę. Kol kas nei vienas Lietuvos išvykstamojo turizmo kelionių organizatorius, rengiantis keliones į Estijos sostinę, neskelbia į siūlomų ekskursijų programą įtraukęs „Titaniko“ ekspozicijos lankymą Estijos jūrų muziejuje. Besidomintiems visą pasaulį 1912 m. balandžio 14 d. sukrėtusia jūrų katastrofa ir planuojantiems savarankiškas keliones į Taliną, vietinių kelionių organizatorius „LToursIDEAS“ yra parengęs tematinį turą „Titaniko“ lietuvių pėdsakais“. Turo metu siūloma su gidu aplankyti autentiškas vietas, žyminčias „Titaniku“ keliavusių lietuvių likimus Lietuvoje: kunigo Juozo Montvilos gimtinę, mokyklos metų miestą, bažnyčios, į kurią buvo paskirtas, griuvėsius ar net vietą, kurioje „Titaniko“ keleivio motina išgirdo kraupiąją naujieną apie sūnų ištikusią nelaimę, taip pat – tikėtinai legendinio laivo įgulai priklausiusio Lietuvos žydo Eliezero Gilinskio gimtinę, į pagalbą skęstančiam laineriui skubėjusio žemaičio kapitono atminimui skirtą paminklą bei kapavietę, kt. vietas. „LToursIDEAS“ taip pat domisi galimybėmis „Titaniko“ ekspoziciją surengti ir Lietuvoje.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą